Spalio 27, penktadienį, ant Tauro kalno vyko jau ketvirtasis „Flash Bar“. Jis gerokai skyrėsi nuo ankstesnių, nes organizatoriai nusprendė rengti ne naują vakarėlį, o prisijungti prie jau vykstančių tradicinių Vilniaus jaunimo pasisėdėjimų automobiliuose grožintis puikia Vilniaus panorama, atsiveriančia nuo stovėjimo aikštelės prie Profsąjungų rūmų.
Konceptualiu „Flash Baro“ elementu buvo tai, kad radijo stotis „Opus 3“ renginio metu transliavo specialią jam skirtą programą.
Spalio 27 ir 28 dienomis „Kaunas Jazz“ pristatė jau tradicija tampantį pavasarinio festivalio rudens tęsinį. Šiemet visi koncertai vyko Kaune, įprastose „Kaunas Jazz“ renginių erdvėse – VDU salėje ir „Combo“ klube.
Pagrindine festivalio rudens žvaigžde buvo žymus Afrikos džiazmenas Manu Dibango, atvykęs į Lietuvą su grupe „Soul Makossa Gang“.
Daugiau nei prieš trisdešimt metų Manu Dibango sugalvojo sujungti džiazą, funk ir vakarietišką popmuziką su afrikietiškais ritmais, o jo kompozicija „Soul Makossa“ tuomet tapo pasauliniu hitu. Per praėjusius dešimtmečius Manu Dibango muzika beveik nepasikeitė, tik kažkada dar pasipildė Lotynų Amerikos muzikos elementais.
Gana jauna, neskaitant lyderio, grupė „Soul Makossa Gang“, kaip ir galima buvo tikėtis, grojo kokybišką afro-popsą, o Manu Dibango pasirodė kaip gana įdomus, savito skambėjimo saksofonininkas. Lotynų Amerikos stiliaus kūriniai man patiko kur kas mažiau nei afrikietiški ir funk‘iniai, tačiau apskritai koncertas visiškai pateisino viltis ir net pabaigoje privertė publiką pakilti iš vietų.
Naktinis „Kaunas Jazz“ rudens šeštadienio koncertas vyko „Combo“ klube. Palyginus su visai džiazui netinkančia „Oaze“, kur keletą metų vykdavo tokie renginiai, čia atmosfera - žymiai geresnė. Garso ir apšvietimo kokybę garantuoja tai, kad klubas priklauso didžiausiai Lietuvoje koncertų technikos nuomos įmonei.
Rimčiausi trūkumai – didelis atstumas nuo miesto centro ir netinkamos formos salė, kadangi pusė lankytojų nemato scenos. Deja, Kaune kol kas nėra vietos, kuri galėtų prilygti senajam „Combo“ klubui Laisvės alėjoje.
Vilniuje situacija su tinkamais didesniems koncertams klubais yra dar prastesnė. Lapkričio 3, penktadienį, pagaliau pirmą kartą apsilankiau Vilniaus „Pramogų banke“. Grupė „Laura and the Lovers“ čia pristatė debiutinį albumą „Tarp krintančių lapų“. „Pramogų bankas“ man pasirodė labai įdomi vieta. Ypač intrigavo išeinančių iš kazino žmonių veidai, jie atrodė tarsi po hipnozės ar jaudinančio filmo peržiūros.
Tik įpusėjus vakarui susivokiau, kad tai yra tas pats pastatas, kuriame vaikystėje praleidau daugybę laiko.
Kadaise perspektyvi pop rock grupė „Relanium“ prieš praėjusių metų „Euroviziją“ pakeitė pavadinimą ir pasuko populiaresnės muzikos link. Nesėkmingas pasirodymas konkurse, ko gero, praktiškai sužlugdė „Laura and the Lovers“ popkarjerą.
Televizijos žiūrovai, bijau, niekada neatleis jiems pralaimėjimo ir užkirs visus kelius į Lietuvos popmuzikos Olimpą. Be to, Laura dar ir moka dainuoti, o jos „meilužiai“ – groti, kas visiškai nedera su lietuviškos popgrupės samprata.
Į albumo „Tarp krintančių lapų“ pristatymą atvyko daugiausiai muzikos verslo žmonės ir muzikantų draugai. Į salę periodiškai užklysdavo besiilsintys azartinių žaidimų mėgėjai, bet, ilgai netrukę, nerdavo atgal prie žaliųjų stalų.
Scenoje Laura atrodė ir dainavo labai gerai, „meilužiai“ grojo užtikrintai. Grupės skambėjime pasigedau gitarų, o tai praktiškai eliminavo antrą dalį iš stiliaus pop-rock pavadinimo.
Tą pačią naktį Vilniuje vyko net du madingi elektroninės šokių muzikos renginiai.
Nokia vietoj pasenusios Plug In renginių serijos pasiūlė naują, didelį projektą „Nokia Trends“ su Vakaruose paruošta ir per Rytų Europą vežiojama solidžia programa. Išrankesni elektroninės muzikos mėgėjai rinkosi kuklesnį renginį – „Plaid“ ir „fusedMARc“ koncertą klube „Gravity“.
Malonu, kad klubas veteranas „Gravity“ nepasiduoda ir sugeba derintis prie kintančios elektroninės šokių muzikos rinkos. Jau kelerius metus čia koncertuoja geriausi pasaulio DJ ir grupės (kad ir neseniai viešėjęs Vilniuje garsusis LTJ Bukem). Klubo problema yra puikiai tinkanti šokiams (pusė žmonių šoka centrinėje, garsioje dalyje, kita pusė ilsisi ir bendrauja tylesniame perimetre), bet visai netinkanti koncertams salė (ta antroji pusė nieko nemato ir nedaug ką girdi).
Įdomiai atrodo nauja „Gravity“ lankytojų karta. Greta „dreduotų“ jaunuolių po salę vaikštinėja makiažo gausiai užsitepusios soliariumų „varšuvos“ ir „bičiukai“ lakuotomis skiauterytėmis ir pastatytomis marškinių apykaklėmis. Tiesa, didžioji lankytojų dalis jau kokius aštuntus metus lieka ištikima klasikiniam Mexico70 stiliui.
Visa tai pakankamai juokinga ir smagu, daug nemaloniau atrodo girti griuvinėjantys raudonskruosčiai paaugliai.
Grupė „fusedMARc“ pasižymi visada kokybišku koncertų garsu, skoningomis vaizdo projekcijomis ir geru atlikimu. Matosi, kad muzikantai labai rimtai ir atsakingai dirba, nes jų pasirodymai vis gerėja. Tą dieną, kai „fusedMARc“ visiškai atsikratys vis dar akivaizdžių autoritetų įtakų, jie taps tikrai europinio lygio elektroninės muzikos grupe.
Dėl aukščiau išvardintų „Gravity“ ypatumų ir labai vėlaus koncerto laiko teko atsisakyti didžiosios dalies „fusedMARc“ ir viso „Plaid“ koncerto.
Kitą dieną, lapkričio 4-ą, šeštadienį, Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko elektroninės muzikos ir džiazo sintezės koncertas. Pirmoje dalyje savo originalią gitaros elektroninio skambėjimo viziją pateikė gitaristas Juozas Milašius, o antroje - grojo Berlyno saksofonininko ir klarnetininko Rogerio Doringo ir elektroninio garso eksperto Oliverio Doerellio duetas „Dictaphone“.
Ir Juozas Milašius, ir „Dictaphone“ gerai priderino programas prie bažnyčios aplinkos ir akustikos ir atliko ramią, meditacinę muziką. Po labai prastai skambėjusio „The Living Jarboe“ koncerto Šv. Jonų bažnyčioje šis renginys kiek reabilitavo koncertų organizavimo aidinčiose patalpose idėją.
Kaip Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės avangardinis džiazas ir trečioji srovė, galima bus išgirsti per Olego Molokojedovo (lapkričio 11) ir „Ganelin Priority Trio“ (lapkričio 13) koncertus. Labai gaila, kad šių koncertų laikas sutampa su įdomiais „Vilnius City Jazz“ festivalio koncertais.
Norisi tikėti, kad tai tiesiog klaida ar nesusipratimas, nes man, kaip ir daugeliui, bus labai sunku pasirinkti.
