Tarp konkurso dalyvių buvo ir kadenciją baigęs, šiuo metu laikinai filharmonijos vadovo pareigas einantis Egidijus Mikšys, kuris surinko 120 balų, o taip pat - buvęs įstaigos darbuotojas, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos koncertinės praktikos vadovas Arūnas Simaška, kuriam kultūros viceministro vadovaujama 9 asmenų komisija skyrė 99 balus.

R.Prusevičienė yra pirmoji moteris, užėmusi Nacionalinės filharmonijos vadovo vietą nuo šios institucijos įkūrimo 1940 metais.

Konkurso laimėtoja gimė 1968 metų lapkričio 14-ąją, Vilniuje. 1991 metais baigė Valstybinės Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) muzikologijos fakultetą. 1991-1997 metais dirbo Kultūros ministerijos Muzikos skyriuje, o vėliau – Tarptautinių ryšių skyriuje. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje dirba nuo 1997 metų, 2001-aisias paskirta generalinio direktoriaus pavaduotoja meno reikalams.

Dabartinis filharmonijos vadovas E.Mikšys savo pareigas eis iki spalio 20 dienos.

Vadovauti filharmonijos siekė ir konsulų skandalo išgarsintas G.Ronkaitis

Metų pradžioje kultūrinės visuomenės aistras kaitinęs konkursas Nacionalinės filharmonijos direktoriaus vietai užimti iki rudens atidėtas ankstesnių Kultūros ministerijos vadovų sprendimu.

Vasario 10 dieną konkurse Nacionalinės filharmonijos vadovo vietai užimti minimalaus balų skaičiaus nesurinko nė vienas iš keturių kandidatų.

Norą tapti vienos svarbiausių valstybinių koncertinių įstaigų vadovu tuomet pareiškė ne tik kadenciją baigiantis Filharmonijos vadovas, jo pavaduotoja R.Prusevičienė, muzikologas Tomas Bakučionis, bet ir prieš pustrečių metų per vadinamąjį konsulų skandalą diplomatinės tarnybos netekęs Gintaras Ronkaitis.

Buvęs konsulas savo gyvenimo aprašyme minėjo, kad yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau nenurodė fakto, jog buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos už pažeidimus.

Antrą Nacionalinės filharmonijos direktoriaus konkursą Kultūros ministerija planavo skelbti iš karto po Vasario 16-osios švenčių. Paklausti, kodėl šio sprendimo nutarta atsisakyti, Kultūros ministerijos atstovai DELFI teigė, jog įsibėgėjus koncertiniam sezonui nenorėta trukdyti Filharmonijos darbui.

Reprezentuoja aukščiausio lygio muzikus

Lietuvos nacionalinė filharmonija – didžiausia šalies koncertinė organizacija, kuriai 1998 metų liepą suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas.

Filharmonija rengia simfoninius, kamerinius koncertus Lietuvoje ir užsienyje, kompozitorių autorinius ir atlikėjų solinius koncertus, koncertų ciklus, nemažai dėmesio skiria nacionalinio repertuaro plėtrai.

Koncertuoti Lietuvoje kviečiami garsiausi užsienio šalių atlikėjai. Iš paskutiniais metais koncertavusiųjų minėtini altistas Jurijus Bašmetas, violončelininkas Davidas Geringas, smuikininkas Gidonas Kremeris, pianistas Denisas Macujevas, dirigentas Riccardo Muti ir orkestras „Filarmonica della Scala“, kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis, džiazo žvaigždės Al Di Meola bei Al Jarreau ir kiti.

Filharmonijos kolektyvai reprezentuoja Lietuvą koncertuose svetur. Gastrolių geografija plati: vien per 2004–2006 metus surengti koncertai įvairiose Europos šalyse, JAV, Japonijoje.

Puoselėjant nacionalinį repertuarą, rengiami koncertai, kuriuose skamba lietuvių autorių kūryba, naujų kūrinių premjeros.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją