Koncertinės organizacijos vadovas Egidijus Mikšys pastebi, kad vis daugiau miestų, suinteresuotų kviestis koncertuoti profesionalius kolektyvus ir tam netgi skiria finansavimą.
„Žinoma, jų pinigų nepakanka, dalį išlaidų dengiame iš savo lėšų, tačiau matyti, jog savivaldybės ir apskritys kuo toliau, tuo labiau supranta akademinės muzikos vertę“, - DELFI sakė laikinasis filharmonijos vadovas.
Minės atlikėjų sukaktis ir pirmosios operos 100-metį
Spalio 21 dieną naująjį simfoninės muzikos sezoną atidaręs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras klausytojus pakvies į ilgamečio kolektyvo vadovo Juozo Domarko 70-mečiui skirto ciklo pradedamąjį koncertą.
Antrąją dešimtį pradėjęs skaičiuoti filharmonijos koncertų ciklas visai šeimai sekmadienio vidurdieniais pasiklausyti įvairiausių stilių muzikos ir pasikalbėti su atlikėjais vaikus ir jų tėvelius kvies nuo spalio 22 dienos.
Pirmajame ciklo koncerte planuojamas jau spėjęs visoje Lietuvoje išgarsėti teatralizuotas koncertas „Vaikystės pusnys ir žiedai, kuriame pritariant Lietuvos kameriniam orkestrui dainuoja ir vaidina „Teatriuko“ aktoriai.
Kaip ir ankstesniais metais, filharmonijos salėje skambės dalis 16-ojo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertų. Pirmajame jų, spalio 22 dieną, šiuolaikinius užsienio ir Lietuvių kompozitorių kūrinius gros garsusis smuikininkas Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“.
Pirmosios lietuviškos Miko Petrausko operos „Birutė“ 100-mečiui, kuris bus minimas lapkričio 6 dieną, staigmeną ruošia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Aidija“.
Netikėtų muzikinių eksperimentų ir bendrų projektų su Lietuvos ir užsienio solistais šį sezoną žada M.K.Čiurlionio kvartetas, Vilniaus kvartetas, kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Tačiau, tačiau paprašytas paminėti svarbiausius filharmonijos kolektyvus, jos vadovas E.Mikšys visų pirma vardijo orkestrus.
„Vertingi, su koncepcija visi sezono projektai, tačiau į orkestrų pasirodymus ateina daugiausia publikos. O kai pilnos salės – kolektyvų svarba ir reikšmė vystant muzikinę kultūrą – didėja“, - sakė E.Mikšys.
E.Mikšys: labiau paisom klausytojų
DELFI: Sovietmečiu filharmonija organizuodavo priverstinius koncertus su abonementais mokyklose. Gal tai nebuvo tinkamiausia muzikinės kultūros ugdymo forma, tačiau dabar nė jos neliko.
E.Mikšys: Čia yra tam tikra niša, tačiau į akademinę muziką turi keistis (ir po truputį keičiasi) pačių mokyklų požiūris.
Tiesa, mes mokykloms pristatinėjam taip pat visai kitus projektus. Anksčiau atvykdavo koks nors solistas, fortepijonu ar kitu instrumentu atlikdavo tai, kas priklausydavo pagal planą. O dabar tokių specialių planų nebedarome. Organizuojame tokius koncertus ar projektus, kokių nori mokyklos arba miestai.
Pavyzdžiui, dabar po mokyklas vežiojama linksma opera „Tarnaitė ponia“. Miestai jos nori, mokyklos už visa tai moka pinigus. Ši veikla įgauna prasmę, nes į tokius koncertus vaikų nebereikia varu varyti.
Filharmonijos kolektyvai – aukščiausio lygio Lietuvoje, tačiau, aišku, pagal savo projektus ne visi gali važinėti po mokyklas. Pavyzdžiui, Vilniaus styginių kvartetas kiekvieną ar kas antrą savaitę ruošia po naują programą. Kaip kolektyvui tai yra labai daug.
DELFI: Anksčiau filharmonijai priklausė Dainos teatras, kiti lengvesnio žanro kolektyvai. Ar planuojama po valstybinės organizacijos stogu priimti į juos panašių?
E.Mikšys: Ne, nes tai – visiškai kitas žanras, tie kolektyvai dirba visai kitais pagrindais. Gal tarybiniais laikais ir buvo gerai turėti labai daug kolektyvų, tačiau tuomet Nacionalinės filharmonijos direktorius turėjo 8 pavaduotojus.
DELFI: Koks svarbiausias filharmonijos tikslas?
E.Mikšys: Aukščiausio profesionalumo lygio meno tiekimas į Lietuvos koncertines sales.
Dabar labai glaudžiai bendradarbiaujame tiek su Kauno, Šiaulių filharmonijomis, tiek su nauja Klaipėdos koncertų sale. Tačiau anksčiau į Šiaulius ar Klaipėdą siųsdavome tai, ką, grubiai tariant, patys norėjome „iškišti“.
Dabar taip nėra. Labiau atsižvelgiame į tai, ko patys miestai nori. Tada tie koncertai turi paklausą, prasmę. Tada verta juos rengti.
Lietuvą reprezentuoja ir Rytuose, ir Vakaruose
Lietuvos nacionalinė filharmonija – didžiausia šalies koncertinė organizacija, kuriai 1998 metų liepą suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas.
Filharmonija rengia simfoninius, kamerinius koncertus Lietuvoje ir užsienyje, kompozitorių autorinius ir atlikėjų solinius koncertus, koncertų ciklus, nemažai dėmesio skiria nacionalinio repertuaro plėtrai.
Koncertuoti Lietuvoje kviečiami garsiausi užsienio šalių atlikėjai. Iš paskutiniais metais koncertavusiųjų minėtini altistas Jurijus Bašmetas, violončelininkas Davidas Geringas, smuikininkas Gidonas Kremeris, pianistas Denisas Macujevas, dirigentas Riccardo Muti ir orkestras „Filarmonica della Scala“, kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis, džiazo žvaigždės Al Di Meola bei Al Jarreau ir kiti.
Savo ruožtu filharmonijos kolektyvai reprezentuoja Lietuvą koncertuose svetur. Gastrolių geografija plati: vien per 2004–2006 metus surengti koncertai įvairiose Europos šalyse, JAV, Japonijoje.
Puoselėjant nacionalinį repertuarą, rengiami koncertai, kuriuose skamba lietuvių autorių kūryba, naujų kūrinių premjeros.
