„Prodiusavau dainas Violetai Riaubiškytei, Simonai, Tanokai Beard’ui, Ruslanai, Vaidui iš „Dangaus“, Aistei Pilvelytei, Arinai, vaikų kolektyvams ir daugeliui kitų.
Įrašų studijoje su visais randu bendrą kalbą ir teisingus sprendimus. Sakoma – jei mėgsti savo darbą – tai nedirbi... Muzika yra mano aistra. Nors gyvenime yra ir daug svarbesnių dalykų už muziką, bet turiu pripažinti, kad be jos būtų labai sunku“, - sakė L.Adomaitis.
Muzika – nuo mažens
- Muzika Jus lydi nuo mažens – gyvenote profesionalaus smuikininko šeimoje, Kaune baigėte muzikos mokyklą, taip pat įgijote garso magistro diplomą Lietuvos muzikos akademijoje. Tikriausiai net nekilo minčių kokią profesiją pasirinkti?
- Tiesa, toks mano kelias buvo suformuotas iš anksčiau. Tėvas norėjo, kad tapčiau smuikininku, bet nūdiena pasiūlė kitokį kelią. Esu laimingas dėl to, kad viskas susiklostė būtent taip. Nenuvilti liko ir tėvai.
- Ar kada buvote pagalvojęs, kad Jūsų gyvenimas gali pakrypti ne muzikanto linkme?
- Taip, būdamas dar vaikas norėjau tapti krepšininku, žveju, liaudies meistru, kaip mano senelis. Statybininko profesija taip pat domino, o kolekcionieriaus „darbas“ – buvo mano kasdienybė. Bet besimokydamas maždaug dešimtoje klasėje suvokiau, kad noriu muzikos ir nieko kito.
„L+“ tapo istorija
- Į populiarumo viršūnę užkopėte būdamas vos 19-os metų, kai įkūrėte mišrų kvartetą „L+“. Kaip Jums pavyko „nesužvaigždėti“, išlikti tokiam nuoširdžiam ir paprastam?
- Tėvas ir mama man įskiepijo tokį požiūrį: būk išdidus ir turėk savigarbos, bet niekad nebūk pasikėlęs ar išpuikęs. Be to, mokiausi muzikos gimnazijoje, kur į sceną kiekvienas iš mūsų užlipo vos septynerių. Scena tai kita gyvenimo pusė, kuri turi atskleisti žmogaus talentą. O pasikėlę žmonės sau iškelia didelius reikalavimus ir, be kita ko, į tokius požiūris būna nekoks...
- Maždaug prieš aštuonerius metus grupė „L+“ buvo gana populiari. Kodėl nusprendėte atsisveikinti su grupe ir pradėti solinę karjerą?
- Labai norėjau, kad ši grupė gyvuotų ir toliau, bet taip susiklostė aplinkybės ir mes visi pasukome skirtingais keliais. Kartais susitinkame, prisimename tuos gerus laikus.
- Ar jaučiate sentimentų buvusiai grupei?
- Sentimentalumas dingsta bėgant metams. Šiuo metu „L+“ prisimenu, kaip gerą mūsų gyvenimo etapą. O traukinys važiuoja toliau...
Arina – pavyzdys
- Esate dalyvavęs daugybėje tarptautinių muzikos festivalių - Baltarusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Maltoje – ir iškovojęs daugybę titulų ne tik kaip solo atlikėjas, bet ir kaip prodiuseris ar net už geriausią muzikos vaizdo klipą. Tikriausiai daugiau nė vienas Lietuvos atlikėjas negali pasigirti tokia apdovanojimų gausa. Iš kur tiek energijos, kūrybingumo ir žavesio?
- Norėčiau paprieštarauti – dainininkė Arina yra laimėjus Grand prix labai prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose ir jos, kaip atlikėjos, nuopelnų, kiek žinau, kol kas dar niekas iš lietuvių, pavadinkime - estrados dainininkų, neprašoko. Energijos ir semiuosi iš tokių žmonių, kaip ji. Be to, mano temperamentas – cholerikas, o tai išties padeda greičiau tvarkyti reikalus (juokiasi - aut. past.).
- Esate prodiusavęs daugybę atlikėjų. Su kuriais buvo lengviausia dirbti ir kodėl?
- Esu komunikabilus, todėl, manau, su visais randu bendrą šneką ir teisingus sprendimus. Sakoma – jei mėgsti savo darbą – tai nedirbi...
- Be visos šios veiklos, pats dar esi sukūręs per 200 dainų. Kaip Jums pavyksta viską suderinti?
- 24 valandos per parą – pakankamai solidus laiko tarpas, kad galvoje gimusią idėją paverstum tikrove. Mėgstu dirbti etapais ir pagrindinė taisyklė – nemetu pradėto darbo, o tik pabaigęs vieną - imuosi kito.
Sutapo skoniai
- Kaip susikirto Jūsų su Simona keliai? Kodėl nusprendėte pradėti dainuoti duetu?
- Nuo „Fizz superstar“ Baltijos šalių konkurso mes simpatizavome vienas kitam. Idealiai sutapo mūsų muzikiniai skoniai. Vėliau įrašėme kartu su „fiziečiais“ legendinę dainą „Vėjas man pasakė“. Dar vėliau uždainavome „What‘s happened to your love?“. Taip pamažu, ir viskas išsirutuliojo iki to, kas vyksta šiandien.
- Netrukus turėtų pasirodyti Jūsų ir Simonos kartu su „UAB Music“ įrašytas DVD. Juk Lietuvoje muzikinių DVD diskų leidyba nėra pelninga. Kas paskatino tokiam žingsniui?
-Nevalia visko gyvenime matuoti materialia nauda... Yra ir tokių neįkainojamų dalykų, kaip jausmai, pagarba, idėja. Su „UAB Music“ projektu nesiekiame praturtėti, tiesiog, kol jauni, žavūs ir veiklūs, norime įamžinti mūsų šėliojimą ir tas mintis, kuriomis kvėpuojame, bei tikime šiandien.
Bus pikantiškų vaizdų
- Skelbiama, kad ten išvysime pikantiškų ir niekur nematytų vaizdų iš atlikėjų virtuvės. Galėtumėte šiek tiek daugiau apie tai atskleisti?
- Ketiname ten patalpinti video- medžiagą iš koncerto užkulisių: kas persirenginėja, kas juokauja ar repetuoja iš natų savo partijas. Daug energijos investuojame į šį DVD ir tikiu, kad gerbėjai liks labai patenkinti.
- Kokie tolesni Jūsų planai susiję su muzika?
- „UAB Music“ dabar mano kasdienybė. Yra ir kitų nekomercinių planų – šiuo metu įrašinėjame „The Beatles“ dainų albumą mūsų grupės muzikiniu stiliumi. Mums tai svarbus žingsnis, nes draugai ir netgi kritikai palankiai įvertino, kai Liverpulio ketvertuko dainas atlikome „Kaunas Jazz“ festivalyje. Šį projektą siūlysime tarptautiniams džiazo festivaliams. Bet svarbiausias dalykas muzikoje paliesti mūsų klausytojų širdis, todėl visi muzikiniai planai realizuojami galvojant apie mūsų žmones.
