L.T. pakalbino charizmatiškąjį grupės „Arbata“ lyderį, įkūrėją ir daugumos dainų autorių 26 metų Andrių Zalieską arba tiesiog Zalą. Jis „Arbatoje“ groja gitara ir dainuoja.
– Kada susikūrė jūsų grupė?
– „Arbatos“ pradžia galima laikyti 1996 metus. Taigi nesame labai jauna grupė. Tiesa, nuo to laiko sudėtis keitėsi. Dabar esame penki draugai, kuriuos vienija muzika ir pasaulėjauta.
Visiems mums svarbiausia jausti malonumą iš to, ką darome. Jei tai patinka ir kitiems – puiku. Turime nemažai gerbėjų, net gerbėjų klubą, aktyviai koncertuojame ir džiaugiamės tuo.
Tiesa, dar nesame išleidę albumo, tik įrašę. Tik laiko klausimas, kada jis išvys parduotuvių lentynas. Kol kas mūsų dainų galima paklausyti internete.
– Kaip apibūdintumėte savo muziką?
– Kai kas ją vadina popsu, kai kas roku. Mes patys apie tai negalvojame. Esame alternatyva visai tai komercinei muzikai, popsui, skandinančiam Lietuvos muzikos rinką. Juk yra daug gerų grupių, kurios vertos, kad jas transliuotų radijo stotys, kad apie jas išgirstų visi.
Tačiau mūsų šalyje populiariosios muzikos vadeles laiko prodiuseriai, kuriems svarbiausia pasidaryti pinigų iš kuo prasčiau atliekamos muzikos, neskoningų dainų. Čia yra ir radijo stočių kaltės, kurios diktuoja madas grodamos vadinamąjį „formatą“. Mes esame jam alternatyva.
– Jums teko garbė apšildyti garsiuosius „Mumij Trol“. Kaip jus priėmė publika? Ar teko artimiau pabendrauti su rusų muzikos legendomis?
– Publika mus priėmė puikiai, net nustebau, kad viskas taip gerai praėjo. Šoko, džiaugėsi ir jauni, ir vyresni.
O su „Mumij Trol“ teko persimesti keliais žodžiais. Jie padėkojo mums už koncertą, mes padėkojome jiems. Rusų grupės lyderis Ilja Lagutenko iš tiesų yra labai charizmatiška asmenybė. Aš žavėjausi tuo, kaip jis dirba scenoje.
Jis ne tik puikus atlikėjas – jis puikus aktorius. Tačiau aš asmeniškai nesu didelis šios grupės gerbėjas, man labiau patinka rusų roko legenda „Akvarium“. Su šiais vyrukais labai norėčiau susipažinti, pagroti.
O „Mumij Trol“ apšildymas mums nebuvo didelis įvykis, jam per daug nesiruošėm. Tiesiog malonu, kad žmonės galėjo mus išgirsti, sužinoti, kad yra „Arbata“.
– Esi prasitaręs, kad buvai gavęs pasiūlymą dalyvauti realybės šou „Kelias į žvaigždes“, bet atsisakei. Kodėl?
– Visi šie realybės šou man neįdomūs. Jie neugdo žmonių kaip asmenybių, kaip kūrėjų. Geriausiu atveju gali tapti visokių šlagerių atlikėju, už kurį daug ką padaro kiti. Man patinka mano kūrybinė nepriklausomybė. Man net pati primityviausia melodija, daina gali būti žavi. Svarbu, kad ji būtų su mintimi ir gerai nuteiktų. Yra daug profesionalų, kurių muzika manęs tiesiog nekabina.
– Ar sunku atsikratyti kitų grupių įtakos? Kokia muzika jus veikia?
– Tai greičiau pavadinčiau ne įtaka, o pamokomis. Mane kaip muzikantą formavo „Foje“ kūryba. Taip pat domiuosi ir klausau rusiško roko. Tai muzika, pripildyta nuoširdumo. Nors visi klausomės labai skirtingos muzikos, mus vienija pagrindinė vertybė: muzika turi būti prasminga. Kaip ir mintis.
