Feminisčių era prasidėjo seniai – gal net anksčiau nei garsioji Valerie Solanas užrašė „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą“, paskelbė, kad „vyras yra nepilna moteris, vaikščiojantis aborto atvejis, kurio vystymasis buvo nutrauktas dar genų stadijoje“, o paskui šovė į Andy Warholą.

Tada, septintojo dešimtmečio pabaigoje, atrodė, kad moterys jau tuoj tuoj pričiups vyrus už kiaušų ir svies juos načiort iš direktorių kabinetų kaip seksistinio mėšlo šmotą, kurio spermatozoidinis mąstymas ir kai kurių chromosomų stoka neleidžia pasaulyje įsigalėti emocinei pusiausvyrai ar bent jau tikrajai meilei.

Deja, ne viskas taip greitai. Ilgainiui paaiškėjo, kad moterys vis dėlto mėgsta šiokią tokią kontrolę, kuri pasireiškia priklausomybe nuo kosmetikos, moteriškų žurnalų skaitymu ir mąstymu apie tai, kaip kuiliui iš gretimo kabineto suteikti septyniasdešimt orgazmų.

Taigi emancipacinės evoliucijos eigoje susiformavo tarpinis padaras – semifeministė.

Tai moteris, kuri vadina save nepriklausoma, bet vis dar skystėja žavingų patinų akivaizdoje.

Bruožai

Romantikė (silpnoji vieta).
Apsiskaičiusi (Coelho, Baricco, Ivanauskaitė).
Pati sau faina.
Vartoja svaigalus.
Mėgina sportuoti.
Mėgsta meną (ypač atidarymus).
Kažkuria prasme urvinė moteris.
Nori įrodyti, kad ji viską gali (tame tarpe ir ištekėti).
Semifeministė šventai tiki, kad ateitis priklauso moterims, bet viliasi, kad ta ateitis dar negreit.
Nepamiršdama, kad ji vis dėlto feministė, nuolat kuo nors kaltina vyrus.
Tuo pačiu jai patinka vyriški bei inteligentiški vyrai (Čekuolis, Kovas, Masalskis – priklausomai nuo amžiaus grupės).
Nemėgsta nei mužikų, nei metroseksualų ar kitokios pederastienos.
Klaidinga (ir politiškai nekorektiška) galvoti, kad semifeministė yra boba su kiaušais. Greičiau tai vyras su vagina.
Gana stipriai seminfeminstę su patriarchatu sieja motinystės instinktas. Silpnumo akimirkomis užsimano vaikų.
Žavisi televiziniais semifeministės fantomais (Nomeda, Mildažytė, Valiukaitė), o kartu jų šiek tiek nekenčia (konkurencija).
Gana tikslūs semifeministės psichologiniai portretai nupiešti seriale „Seksas ir miestas“ bei „Bridžitos Džouns dienoraštyje“.

Išvaizda

Normali figūra (prisižiūri neperlenkdama).
Tvarkinga šukuosena (matyti podruškės ranka).
Semifemistė neserga anoreksija, bet nuo to daugeliui vyrų tampa tik dar patrauklesnė.
Akademiniai marškinėliai su pusiau atvira krūtine.
Turi nors vieną ilgą sijoną su kvarbatkomis (Sex&City įtaka).
Aukštakulniai.
Subtilus šveicariškas laikrodis (vyro dovana).
Nedaug auskarų ir apyrankių.

Šaltinis
Žurnalo "Pravda" informaciją skelbti, cituoti ar kitaip naudoti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be "Pravda" sutikimo neleidžiama.
Pravda.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)