Kaip nusprendėte pradėti kurti vaikams?

Vieną kartą turėjome idėją spektakliui ir, išbandę keletą jos versijų su gyva auditorija, supratome, kad tai puikiai tinka jaunesnio amžiaus žiūrovams. Kitaip tariant, pirmas spektaklis vaikams gimė visiškai neplanuotai. Nuo to laiko taip ir kuriame – pradedame nuo spektaklio idėjos, o tada sprendžiame, koks būtų tinkamiausias minimalus žiūrovų amžius. Kurti vaikams yra kažkas magiško. Jų reakcijos tyros, nuoširdžios, ypač – pačių mažiausių.

Žodis „tuščiagalvis“ lietuvių kalboje naudojamas apibūdinti kvailai besielgiančiam žmogui. Apie ką yra jūsų Tuščiagalvis?

Mūsų Tuščiagalvis, tiesiogine to žodžio prasme, reiškia tiesiog tuščią galvą. Didžiulį, tuščiavidurį baltą kamuolį. Taip pat tai reiškia tuščią veidą – be akių, ausų ir burnos. Viskas, ką Tuščiagalvis daro iš tiesų yra šiek tiek kvaila. Nors jis pats savęs kvailiu nelaiko, esu tikras, kad žiūrovai tuo neabejos.

Ši didelė balta galva, atrodo, yra vienas pagrindinių spektaklio objektų, tarsi atskirianti berniuką nuo jį supančio pasaulio ir verčianti jį viską suprasti iš naujo. Kokią idėją stengiatės transliuoti vaikams?
Tuščia galva berniukui padeda iš naujo atrasti pasaulį, jį tyrinėti naujais, neįprastais būdais, beveik neįsivaizduojant, kaip viskas veikia. Nesunku pastebėti, kad toks elgesys, labai panašus į kiekvieno mažo vaiko, taigi šis darbas – kvietimas nenustoti žaisti ir nuolat ieškoti naujų galimybių.

Apibūdinate pasirodymą kaip garsinį. Kaip spektaklyje veikia garsai?

Kurdami turėjome tikslą išnaudoti kuo daugiau žmogaus juslių, o klausa – viena iš jų. Kadangi spektaklyje beveik nenaudojame kalbos, sukūrėme specialią garsinę aplinką, kuri visam pasirodymui prideda tarsi papildomą vaizduotės sluoksnį. Pavyzdžiui, naudojame daugelio scenoje esančių objektų skleidžiamų garsų įrašus.

Kokių reakcijų sulaukia „Tuščiagalvis“?

Kadangi spektaklis laviruoja tarp to, ką daryti yra normalu, o ką - ne, jis sulaukia daugybės įvairių reakcijų. Pavyzdžiui: „ūūūū, aaaah!, neeee, jėėėė!“

Kam rekomenduotumėte pamatyti šį spektaklį?

Spektaklį gali žiūrėti visi, kuriems daugiau nei ketveri. Tokio amžiaus vaikai jau išmokyti, ką galima ir ko negalima daryti, todėl labai smagu stebėti jų reakcijas. Ypač rekomenduoju spektaklyje apsilankyti kartu su tėvais ar seneliais, nes suaugusieji į veiksmą scenoje reaguoja dar kitaip.