Kalbant apie „Gaidą“, pirmiausia norisi atkreipti dėmesį į kokybišką muziką, tačiau Synaesthesis „In Celsius“ pasirodyme ne ką mažiau svarbia tapo erdvė. Prieš keletą dienų duris atvėręs modernaus meno muziejus „MO“ sužadino kultūrinį apetitą daugeliui aktyvių vilniečių. Greičiausiai iš dalies dėl to sekmadienį vykusio koncerto erdvė buvo sausakimša. Pamačiusi tokį vaizdą kamerinės muzikos koncerte visada viduje nusišypsau. Su šiuo pasauliu dar viskas tvarkoje.
Viename koncerte – keturios skirtingos Europos
Bet pirmiausia – muzika. Tai buvo ne pirmas mano girdėtas Synaesthesis pasirodymas. Šis ansamblis yra labai užkrečiamas. Išgirdus kartą, netrukus norisi pakartoti. Pirmiausia paperka ansamblio įkūrėjo, dirigento Karolio Variakojo, sceninė persona. Ne tik dirigavimas, bet ir stiprus energijos srautas, muzikos pavidalu prasiveržiantis pro bet kokią skepticizmo užkardą. Ir ne tik tai. Kas kartą sugrįžus į Synaesthesis koncertus labiausiai man įsimena besąlygiškas pasitikėjimas muzikantais, ta nuostabi sinergija, kuri pati savaime atlieka pusę darbo.
Šį kartą „MO“ erdvėje Synaesthesis atliko keturis šiuolaikinės muzikos kūrinius – Alexander Schubert „Sugar, Maths, and Whips“, Tomo Kutavičiaus premjerą – „Ritus rhythmus“, Panayiotis Kokoras „Conscious Sound“ ir Louis Andriessen „Workers Union“.
Koncertas truko vos valandą, bet per ją spėta nutapyti keturi visiškai skirtingi garsiniai peizažai. Keturi kompozitoriai, Lietuvos, Vokietijos, Olandijos ir Graikijos sankirta. Keturios skirtingos Europos. Visuose kūriniuose girdėti dialogai, savotiškas instrumentų flirtas, kartais – sofistikuotas barnis. Visi jie – labai skirtingi, kampuoti, iš pažiūros nederantys tarpusavyje, bet klausydamas tų vidinių kūrinių dialogų supranti, kad kartais jie tarsi išsprūsta iš savo rėmų, trokšdami susisiekti. Svarbiausia, kontaktas turi vykti su viena sąlyga – išsaugoti tapatumą, išlikti asmenišku.
Kaip skamba įtampa?
Labiausiai iš visų keturių kūrinių išsiskyrė graikų kilmės kompozitoriaus Panayiotis Kokoras kūrinys. Tarptautinėje erdvėje pripažintas kūrėjas savo kolekcijoje jau turi 61 prizą ir yra laikomas svarbiu kompiuterinės muzikos inovatoriumi.
Sekmadienį „MO“ vestibiulyje suskambęs „Conscious Sound“, tarsi tobulas klasikinio siaubo filmo garso takelis, nukėlė į visus vaikystės košmarus. Sunkiai nupasakojama patirtis, kai kiekviena juslės spyruoklė įsitempia iki maksimalių galimybių ir vėl grįžta, sukeldama rezonansą visame kūne. Synaesthesis atlikėjai nepriekaištingai perteikė visą sodrią ir tirštą šio kūrinio prigimtį.
https://www.youtube.com/watch?v=Nkdx9Sw-rPU
Daugiau garso, mažiau šviesų
Tiesa, visiškai įsijausti į muziką pavyko tik su pertrūkiais. Būtent šiam koncertui „MO“ vestibiulio erdvė man pasirodė pernelyg žaižaruojanti ir traukianti akį. Ryškus apšvietimas scenoje ir šviesų spektakliai ant sienų ne tik nepadėjo atskleisti kompozicijų grožio, bet ir suteikė tam tikro pigumo. Lyg būtum atėjęs į neįpareigojančią šventę vietoje lauktos elegantiškos puotos.
Festivalio spaudos konferencijos metu jau buvo iškeltas klausimas, ar „MO“ erdvė tiks šiam koncertui, ar atlikėjai su ja susipažinę. Tą kartą Synaesthesis ansamblio vadovė Marta Finkelštein prasitarė, kad muziejaus erdvė taps atradimu ne tik klausytojams, bet ir muzikantams.
Vis dėlto, šis atradimas, nors garso kokybės prasme buvo vykęs, su vizualiąja dalimi gerokai persistengė. Pasitvirtino juslių atrankos principas: kol akys gėrėjosi šviesų spektakliais, ausys negalėjo susitelkti į garsą. Vis dėlto, ši muzika geriausia suskamba tamsoje. Jos matyti nereikia.
„In Celsius“ – pirmoji Synaesthesis programos festivalyje „Gaida“ dalis. Antrąją, pavadinimu „In Fahrenheit“ bus galima išgirsti šiuolaikinio meno centre spalio 26 dieną. Pasirodymų pavadinimai pasirinkti ne atsitiktinai. Programos tarsi kviečia į daugiasluoksnį muzikinį dialogą tarp Europos ir Amerikos, atskleisdamos bendrus skirtingų patirčių kompozitorių kūrybos vardiklius.
Nuotraukų albume - renginio akimirkos:
