Parodos kolekciją įkvėpė Davido Bowie`o ir grupės „Queen“ 1981 m. sukurta daina tuo pačiu pavadinimu, skirta žmogiškųjų ir globaliųjų įtampų temai. Oficialiame šios dainos klipe, siekdamas atskleisti spaudimo ar slėgio metaforas, režisierius Davidas Malletas panaudojo eismo spūsčių, perpildytų traukinių, sprogimų, riaušių, presuojamų automobilių vaizdus, taip pat įvairias ištraukas iš nebyliojo, nespalvoto kino. Šis klipas laikomas vienu puikiausių visų laikų muzikiniu vaizdo kūrinių.

Tuo tarpu parodos autorė D. Vanagaitė-Belžakienė garsiosios dainos idėjas interpretuoja skulptūrinėje raiškoje. Savo kūryboje ji jungia juodas ir baltas keramines formas ir naujam gyvenimui prikeltus rastus objektus, senus prietaisus ar jų detales. Aptakiomis, spaudžiamomis, tąsiomis formomis ir figūromis menininkė siekia perteikti slėgimo, svorio, lėto išsiveržimo ar akimirkos prieš sprogimą iliuziją.

Kūriniuose vyraujanti lašo, burbulo forma perspaudžiama ar įspraudžiama į žmogaus kasdienėje buityje naudotus, jau antikvariniais tapusius daiktus ar atskiras jų detales. Blizgūs ar matiniai keramikos, gipso paviršiai gretinami su daiktais, praeities liudininkais, neslepiant ant jų užneštos laiko patinos.

Pasak menotyrininkės Rūtos Marijos Purvinaitės, „materialųjį pasaulį sureikšminusiai šiuolaikinei visuomenei kūrėjos žvilgsnis į įsigalėjusius gyvenimo stereotipus leidžia pajusti esamybę. Objektus vienijantis pavadinimas byloja apie asmenybės nykimą, socializacijos padarinius ir primena fundamentaliosios estetikos priešpriešą, tobulumą priešinant su netobulumu“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA