„Džiaugiamės, kad šiemet mūsų lankytojai ir kolekcionieriai vienoje vietoje galės rasti įdomiausias Baltijos šalių galerijas. Ne viena jų savo ekspozicijoje šiuolaikiškai akcentuos valstybingumo šimtmečio temą. „ArtVilnius’18“ bus daug Estijos galerijų, kurios prieš keletą metų pradėjo aktyviau dalyvauti mugėje, tad šiemet į Vilnių grįžta nemažas būrys estų”, – pranešime spaudai teigia „ArtVilnius’18“ vadovė Diana Stomienė.

Pirmą kartą „ArtVilnius“ dalyvaus „Avangard“ galerija iš Pernu. Prieš keletą metų duris atvėrusi galerija koncentruojasi į šalies šiuolaikinį bei neoficialų Sovietinio laikotarpio meną. Todėl ir „ArtVilnius’18“ galerija pristatys dviejų dalių ekspoziciją: 6-9 deš. sovietinės Estijos popmeno pradininką Leonhardą Lapiną ir Raulasą Meelasą, kuriems oponuos jaunesnės kartos estų menininkų Peeterio Alliko ir Andruso Joonaso darbai.

„Estijos fotografijos sąjungos įkurta galerija „Foku“ neturi nuolatinės eksponavimosi vietos, o menininkus pristato savo organizuojamoje didelio populiarumo šiuolaikinio meno bienalėje „Tallinn Photomonth“. Antrą kartą „ArtVilnius’18“ dalyvausianti „Foku“ atveža estų menininkės Lauros Kuusk darbus. Antrą kartą mugėje pamatysite ir jau dvidešimt metų gyvuojanti Talino „Haus gallery“. Galerija „ArtVilnius“ ekspozicijoje pristatys jau iš praėjusių metų mugės žiūrovams pažįstamą Maaritą Murką, kurią drąsiai galima vadinti viena garsiausių Estijos jaunųjų menininkių”, – pasakoja „ArtVilnius’18“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė.

Po sėkmingo praėjusių meto pasirodymo į mugę grįžta estų „Okapi“, pristatantys performansų menininkę iš Meksikos Niña Yhared. Jos performanso-projekto „Via Baltic” pagrindinė ašis – už rankų apie 2,5 mln. žmonių sukabinęs istorinis Baltijos kelias, kurį menininkė interpretuos interaktyviame performanse bei garsų ir fotografijų ekspozicijoje. Tik šiais metais savo veiklą Tartu pradėjusi „Kogo gallery“ mugėje pristatys ir praėjusių metų Jaunojo tapytojo prizo laimėtojo esto Aleksejaus Gordino tapybos darbus. Talino galerija „Positiiv“ į „ArtVilnius“ atvažiuoja su menininkų Eve Kiiler, Meeli Laidvee ir Vivian Ainsalu fotografijomis.

Šiuolaikinio meno platforma „Noar“ pristatys Estijos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirtą Estijos „Banksy“ vadinamo menininko Edwardo von Lõngus projektą, jau aplankiusį 11 Europos sostinių. Solo projektų zonoje „Noar“ rodys praėjusių metų Baltijos jaunojo menininko apdovanojimų nugalėtojos latvės Katrīna Čemme darbus.

S.Baliuckaitė akcentuoja, kad į meno mugę atvyksta garsus Estijos menininkas Marko Mäetamm, kuris yra ne kartą atstovavęs savo šalį garsiojoje Venecijos bienalėje. Vienas aktyviausių ir produktyviausių šiuolaikinių estų menininkų dirba su įvairiomis medijomis, todėl jo kryptį apibrėžti nėra lengva – tai konceptualizmas, įtakotas pop meno, egzistencinės filosofijos, humoro, absurdo Marko perteikimas grafikos, piešinių, tapybos, skulptūros, instaliacijos ar video meno pavidalu.

Latvijos meno sceną atstovaus keturios svarbios galerijos: „Maksla XO“, „Agijas Sunas art gallery“, „Alma Gallery“, „Tifana Art Gallery“. Į mugę grįžta ir garsiose pasaulio mugėse Latviją atstovaujanti „Alma“ galerija, kuri pristatys prestižinio Purvičio prizo nominanto menininko Ivars Drulle instaliaciją „To my homeland”.

Kasmet tiek „ArtVilnius“, tiek tarptautinėse meno mugėse dalyvaujanti prestižinė Rygos „Maksla XO” galerija į „ArtVilnius’18” atveža garsiausius Latvijos tapytojus, kaip kad Ivars Heinrihsons, Ieva Iltnere ir Girts Muiznieks, kurių ekspoziciją vienys Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimo tema. „Tifana Art Gallery“ tradiciškai mugėje pristatys menininkę Aija Zarina, kurios kūrybą jau ne vienas mugėje įsidėmėjo dėl jos ryškiomis spalvomis tapomų neoekspresionizmas maišomas ir brutualizmo tapybos darbų. Latvių menininkai Egonsas Persevicsas ir Iveta Laura dalyvaus ir tarptautinėje didelių gabaritų instaliacijų, skulptūrų ir performansų parodoje „Takas“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją