„Norime sukurti erdvę, kokios seniai reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Jaučiame poreikį skatinti kūrybą, kuri nepriklauso nuo verslo ar valstybės įtakos. Taip pat populiarinti vartojimo kultūrai priešingą „pasidaryk pats" filosofiją", – apie centro idėją pasakojo vienas jos autorių, VšĮ „Kūrybinės industrijos" direktorius Matas Labašauskas.
Atidaryti kultūros centrą planuojama 2019-ųjų rudenį. Tiesa, tik tuo atveju, jei iniciatyva sulauks visuomenės palaikymo.
Tikėdamiesi ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos, būtinos centro patalpoms įsigyti, iniciatyvos autoriai pradėjo sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) kampaniją.
Ją palaiko nemažai žymių Lietuvos kultūros veikėjų, tarp jų ir kultūros ministrės patarėjas filosofas Viktoras Bachmetjevas, filosofas Kristupas Sabolius, menininkas Žilvinas Landzbergas.
Siekia ištrūkti iš patogumo burbulo
Pasak M. Labašausko, priežasčių kraustytis būtent į Naująją Vilnią yra ne viena. Pirmiausia, tokiam centrui tinkamų erdvių stinga pačiame Vilniaus mieste. Antra, patalpos parduodamos rinkos kainomis. O pelno nesiekiančioms organizacijoms jos neįkandamos net teoriškai.
„Parduodamas pastatas Naujojoje Vilnioje turi visa, ko reikia mūsų svajonės įgyvendinimui. Net nedidelį kiemelį ir Vilnelės kaimynystę. Naujos teritorijos mūsų niekada nebaugino.
Priešingai, visada siekiame ištrūkti iš „patogaus burbulo", ieškome neatrastų erdvių, mezgame naujus dialogus – tai mus motyvuoja.
Tikime, kad centro įkurtuvės įkvėps ir mūsų naujuosius kaimynus. Visi žinome, kaip Naujojoje Vilnioje trūksta kultūrinio vyksmo", – kalbėjo M. Labašauskas.
Atėjo metas veikti
„Pasidaryk pats" kultūros aktyvistų bendruomenė, pasivadinusi „Empty Brain Results", jau 8-erius metus Lietuvoje rengia tarptautinius festivalius „StrCamp", „Braillė Satellitė" ir kitus.
„Esame jauni, bet jau galvojame apie būsimą kartą, kokių alternatyvų ji turės Vilniuje. Mūsų vaidmuo – pradėti centro veiklą", – teigė M. Labašauskas.
Tinkamo pastato ieškota gana ilgai, tačiau atėjo laikas imtis reikalo iš esmės. Nes dar po penkerių metų toks noras gali ir ataušti.
Kultūros centras Naujojoje Vilnioje veiks kaip atvira erdvė (open space), aktyviausi dalyviai prisidės prie jos išlaikymo ir nepriklausomybės išsaugojimo.
Panašūs centrai pasaulyje nėra jokia naujiena. Jie jau seniai veikia JAV, Olandijoje, Vokietijoje. „Tačiau Lietuvoje ir apskritai Baltijos regione mes tik pradedame. Nes pagal ekonominį ir socialinį išsivystymą, lyginant su Vakarais, dabar gyvename maždaug aštuntame, devintame dešimtmetyje", – tikino vienas kultūros centro aktyvistų.
Nėra kitos išeities
Naujoji Vilnia visuotinai suvokiama kaip nejauki miesto periferija. Tačiau alternatyvą išpažįstančių žmonių tai nebaugina: Naujoji Vilnia jiems irgi tam tikra alternatyva. „Socialiniai dalykai mums labai įdomu, kurti gali visi", – sakė M. Labašauskas.
„Vilnius yra „valomas". Žmonės, neturintys pakankamai pinigų, be jokių piktų interesų yra stumiami tolyn nuo centro.
Nesutinku, kad mažiau uždirbantieji ir propaguojantys kitokią gyvenseną neturi galimybės gyventi miesto centre. Taip pažeidžiamas demokratijos principas, nes šie žmonės tampa neatstovaujami. Tačiau tokia realybė", – dėstė savo nuostatas T. Labašauskas.
Tarptautinio kultūros centro Naujojoje Vilnioje idėją paremti ir plačiau su ja susipažinti galima pasaulinės sutelktinio finansavimo platformos INDIEGOGO paskyroje: https://igg.me/at/diy-vilnius.
