Tačiau, kai gyvai sutinkame šiuos žmones, kurie dažnai yra ir mūsų pačių atspindys, atviresnio pokalbio metu išryškėja giliai viduje užspaustos nemalonios, dažnai meistriškai slepiamos tiesos: „jaučiuosi vienišas“, „man nepatinka mano darbas“, „jaučiuosi nesuprastas“, „šeimoje dabar krizė“... Tuomet paskubomis papildoma: „Bet šiaip man viskas gerai, juk visi taip gyvena“.
„Iš asmeninio patyrimo galiu pasakyti, kad didžiausia mano baimė yra pripažinti sau, jog nepaisant iš pažiūros tobulų nuotraukų facebooke ar instagrame, gyvenime nėra viskas taip nepakartojamai gerai. Nesijaučiu tokia laiminga, kokią save pristatau nuotraukose socialiniuose tinkluose. Nuotraukose atrodome tokie laimingi ir sėkmingi. Rodos, mums nieko niekada neskauda, mums viskas gerai. Štai todėl dabar įsitempiu kaip styga, kai matau tobulą paveiksliuką facebooke ar instagrame, kuris rėkia: „man viskas gerai“, tuomet klausiu: „ar tikrai tau viskas gerai?“ ir nuotraukoje atvazdas atsako: „ar nematai, kaip gerai leidžiu laiką?“, „kokios tobulos mano atostogos“, „kaip gerai jaučiuosi būdamas čia ir dabar“, „neturiu jokių bėdų“, – kalba viena iš performanso „Man viskas gHELPrai“ kūrėjų.
Čia galime įžvelgti problemą: mes pernelyg stipriai tikime tuo turiniu, kurį matome socialiniuose tinkluose, tobulo gyvenimo iliuziją kuriančiose nuotraukose ir postuose, suteikdami jiems didžiulę galią formuoti mūsų pačių savivertę, savęs suvokimą bei priėmimą.
Gruodžio 17 d. 18 val. „House of Puglu“ pristatomo performanso metu kartu su Lilija Super, Ema Srauna ir Juliumi Reinikiu ieškosime tikrojo savęs, kuris slepiasi po socialiniuose tinkluose kuriama kauke.
„Jei pastoviai matome vien tik tobulo gyvenimo iliuziją formuojančius vaizdus, einame į saviapgaulę. Taip jau yra, kad gyvenimą mes matuojame savo protu. Kito matuoklio neturime. Idealas, kurio siekiame, egzistuoja mūsų galvose ir socialiniuose tinkluose, kurie formuoja tobulą „Aš“. Gražus fantazijų paveikslas, dirbtinis idealusis „Aš“ – tai pasaulis, kuriame mūsų persona tampa žmogumi, teisėtai jaučiančiu „realų“ savo reikšmingumą ir netgi didybę. Tačiau reikia pagaliau pripažinti kad idealusis „Aš“ neegzituoja, visi esame individai ir be galo skirtingi, dėl to vieno standarto šiam „Aš“ negali būti. Realusis „Aš“ buvo ir yra dabar, toks kokį mes kasdien susikuriame, tik turime mokytis save tokiais priimti“, – sako kūrėjai.
