Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „FotoŽurnalistikos ribos“ aptartos vizualinės kultūros žurnalistikoje problemos bei iššūkiai, sparčiai besikeičianti ir dinamiška žurnalistikos terpė, kurią nuolat keičia technologijos, socialinė žiniasklaida ir globalizacijos procesai. Konferencijos lektoriai, pripažinti savo srities specialistai: L. Boeringas, „World Press Photo Foundation“ vykdomasis direktorius, Deividas Kambelas (David Campbel), „World Press Photo Foundation“ komunikacijų ir bendradarbiavimo direktorius, Henrikas Kastenskovas, Danijos medijų ir žurnalistikos mokyklos (DMJX) profesorius, fotožurnalistas ir internetinės dokumentikos kūrėjas.
„Redakcijos turi suvokti, kad norint išlikti, reikia skaitytojui pateikti ne „greito vartojimo maistą“, bet kokybę, - gyvas, realias, įdomias istorijas į kurias tikrai tenka investuoti daugiau laiko ir išteklių. Bet tai atsiperka. Tai visų pirma atsiperka skaitytojų ir žiūrovų, kurie realiai domisi unikaliu turiniu dėkingumu, nes būtent tam, kokybiškam, turiniui dabar yra kaip niekada stiprus poreikis“, - jau po konferencijos apie spaudos fotografijos ateitį kalbėjo L. Boeringas.
Tradiciškai festivalio „Fotografų savaitgalio“ metu konkursų finalistai ir svečiai dalijosi patirtimi bei atskleidė savo fotopasakojimų „gimimo“, vystymo bei įgyvendinimo paslaptis. Šie renginiai yra viena iš retų galimybių šalies spaudos fotografams tobulėti, - deja, nuo 1992 metų Lietuvoje fotožurnalistika nėra dėstoma akademiniu lygmeniu.
2017 metų festivalio konkursui „Gyvenimo ratas“ 124 fotopasakojimus pateikė fotožurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Šis, jau vienuoliktasis, festivalis atskleidžia, kad „Vilniaus fotografijos ratas“ jau įsisukęs bei vertinamas ir pasauliniame fotožurnalistikos akiratyje. Festivalio įvertinimu tapo ir tai, kad Lietuvos spaudos fotografų klubo kvietimu pirmą kartą į Lietuvą atvyko „World Press Photo Foundation“ vadovas L. Boeringas. Šių metų temos atskleidžia gyvenimo verpetus nuo Irano iki Italijos, nuo Kirgizstano iki Kamerūno, nuo Bangladešo iki Rusijos, nuo Venesuelos iki Lietuvos.
Festivalio organizatorius Jonas Staselis pabrėžė: „Stebint „Vilniaus fotografijos rato“ konkursų eigą svarbu suvokti, kad šis konkursas jau tapo labai svarbia tribūna tiems, kurie iki šiol nesiryždavo kalbėti, - drąsūs ir savo šalyje neretai už tai pasekmių susilaukiantys fotografai siunčia savo fotopasakojimus į konkursą, kur tikisi būti išgirsti.„
„Vilniaus fotografijos rato“ nugalėtojas Junesas Chanis Somechas Soflajus (Younes Khani Someeh Soflaei ) iš Irano pasakoja apie moters, pateikusios skyrybų prašymą, likimą. Vyras pagrasino kad sugriaus jos gyvenimą ir pasistengs, kad ji niekada nebeiškeltų kojos iš namų. Tai jis įgyvendino apipildamas žmoną ir vieną iš dukrų rūgštimi. Į festivalį atvykęs serijos autorius pasakė, kad mama, nebeatlaikius daugelio operacijų mirė, o dukra, visam gyvenimui liko subjaurotu veidu.
2013 metų festivalio nugalėtojas Fausto Podavini vėl grįžo į Vilnių su pasakojimu apie didžiausios Afrikoje užtvankos reikalingos hidroelektrinei, Gibe III, statybą kuri turės poveikio ekologiškai labai pažeidžiamam geografiniam regionui - Omo slėniui kuris 1980 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugotinų vietovių sąrašą.
Vlado Sokhino daugiametis globalus fotografijos projektas „Šilti vandenys“ pateikia fotopasakojimą apie klimato poveikį laukinei gamtai ir žmonių bendruomenėms nuo Arkties vandenyno iki Ramiojo vandenyno ietinės dalies.
Fotografė iš Egipto Haba Hamis (Heba Khamis) pasakoja apie Kamerūno motinų ir jų dukrų košmarus. Kai mergaitėms pradeda formuotis krūtys, jų mamos ar senelės kaitina akmenis ir jais masažuoja jas, norėdamos ištirpinti riebalus, kad krūtų nebeliktų, taip vildamosi apsaugoti mergaites ir sustabdyti jų brendimą, kad vyrų negundytų jų krūtys. Ankstyvos vedybos, nepilnametės motinos ir išprievartavimai čia nieko nestebina. Kamerūne viena mergaitė iš penkių tampa mama dar paauglystėje.
Irako fotografo Juneso Muhamedo (Younes Mohammad) serija „Religijos vardan“ pasakoja apie islamiškąja Irako ir Sirijos valstybę ISIS. Autorius rašo: „Aš manau, kad islamas yra tiktai priedanga jiems siekiant savo tikslų, tačiau to nesuprasdami daugybė žmonių tampa jų aukomis, paaukodami ir gyvybę, ir ateitį“.
Tarptautinės komisijos sprendimu tarp festivalio finalistų pateko ir lietuvio darbas. Tado Kazakevičiaus fotopasakojimas „Tai, ko nebebus“ lygiomis teisėmis varžėsi su pasaulinį pripažinimą pelniusių fotografų darbais. Viena šios serijos nuotraukų papuošė festivalio žurnalo „Fotografijos ratas“ viršelį.
Festivalio vedlys Jonas Staselis tai komentuodamas sakė, kad tai labai svarbus ženklas lietuvių spaudos fotografų bendruomenei, - mes esame pasirengę konkuruoti tarptautinėje arenoje, galime tai padaryti ir tikrai tikiu, kad išauginsime profesionalus, kurie vieną dieną atneš pirmą nepriklausomos Lietuvos „World Press Photo“ apdovanojimą, nes yra pajėgūs kurti pasaulinio lygio kūrinius, turinčius lietuvišką balsą. Tai patvirtino ir World Press Photo vadovo L. Boeringo asmeninis susidomėjimas Tado bei kitų Lietuvos fotografų serijomis, kurias jis rekomendavo būtinai teikti tarptautiniam konkursui“ - kalbėjo organizatorius.
Tradicinis festivalio konkursas „Namų darbai“ šiemet vėl kvietė dalyvauti jaunus fotografus iki 30 metų. „Vilniaus fotografijos ratas“ nuolat atranda ir padeda fotografijos talentams „rasti savo balsą“ tarptautinėje fotografijos bendruomenėje, - „Kasmet sugebame atrasti ir pasauliui pristatyti fotografus iš tokių šalių kaip Iranas, Kirgizija ir pan. Dalis jų, po laimėjimų šiame festivalyje realiai tampa tarptautinėmis fotografijos žvaigždėmis, džiaugiamės tuo, kad galime būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų fotografijos arenoje“ - sako festivalio organizatorius J. Staselis.
Konkurso „Namų darbai“ finalistai vizualiai nagrinėja bei atskleidžia įvairias temas. Danilas Usmanovas iš Kirgizijos serija „Naktinė pamaina“ atskleidžia, kaip triūsia naktinėje pamainoje dirbantys šachtininkai, policininkai, sendaikčių pardavėjai ir sekso darbuotojai.
Anastazija Jevsinekina iš Rusijos pasakoja apie Ruslaną ir Leną, šokančius striptizą viename iš Smolensko naktinių klubų. Jie tai daro apie dešimt metų, iš jų septynerius yra susituokę. „Rusų visuomenė į striptizą reaguoja nevienareikšmiškai - nuo susižavėjimo šokėjų drąsa iki nepadorių pasiūlymų ir įžeidinėjimo. Kartais lankytojai apmėto juos maistu, net lėkštėmis. Lenos tėvai nieko nežino apie šią jos gyvenimo pusę“, - taip serijos pristatymai užbaigia Anastazija.
Jarino Del Večio (Yarin Del Vecchi) „Zeri istorija“ pasakoja apie Zeri apskrityje, Italijoje, gyvenančios moters siekį apginti tai, ką vadiname mūsų savastimi, šaknimis. Konkurso mokytojas ir vertintojas Eugenijus Barzdžius nugalėtojui, 22 metų Danilui Usmanovui, teikdamas „Fujifilm“ įsteigtą prizą pagyrė jį už pasišventimą savo profesijai.
Festivalio parodose bei publikuotame festivalio žurnale „Fotografijos ratas“ jau trečią kartą eksponuojami fotoistorijų platformos „Latitude55“ darbai. Abiejų istorijų autoriai šiuo metu yra įsikūrę Jungtinėje Karalystėje. Deividas Buivydas serija „F(l)ight“ pasakoja apie Bostoną - nedidelį miestą Jungtinėje Karalystėje kuris tapo gana populiaria vieta ekonominiams imigrantams dėl išplėtoto žemės ūkio ir maisto pramonės. Tačiau 2016 m. birželį vykusio referendumo metu, kuriame Didžiosios Britanijos piliečiai balsavo ar pasilikti Europos Sąjungoje, Bostono mieste balsavusių už pasitraukimą iš ES buvo daugiausia visoje Jungtinėje Karalystėje - 75,6 proc. Šiandien Bostonas vadinamas „Brexit“ veidu.
Grytė Tvarkūnaitė, Hadersfildo universitete įgijusi fotografijos bakalauro ir skaitmeninės medijos magistro laipsnį, serijoje „Utopijos mitas“ pasakoja apie kadaise buvusius studentus, menininkus, mokytojus, įvairių kitų sričių profesionalus kurie paaukojo dabartinius patogumus siekdami didesnio savarankiškumo ir laisvės. Jie atsuko nugaras šiuolaikinei civilizacijai ir jos teikiamai vartotojiškumo bei produktyvumo reikšmei ir pasirinko lėtesnį, nors galbūt ir nepatogų, gyvenimą, kurio tempas padiktuotas gamtos.
Generalinis festivalio rėmėjas „Fujifilm“, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei kiti rėmėjai.
