1. Jos mama nenorėjo, kad ji išmoktų skaityti.
Prieš jai tampant pasaulinio garso rašytoja, Agathai buvo kilusi didelė grėsmė tapti... berašte. Teigiama, kad iki pat aštuonerių metų jos mama buvo prieš, kad dukra išmoktų skaityti (Agatha išmoko pati). Moteris dukrą ugdė namuose ir atsisakė ją leisti į mokyklą, kol šiai sukako 15 metų. Tuomet šeima ją išsiuntė į mokyklą Paryžiuje.
2. Savo pirmąjį romaną ji parašė... susilažinusi.
Paauglystėje Agatha daug skaitė ir rašė apsakymus. Tuomet jos sesuo Madge metė jai iššūkį, kad ji parašytų romano ilgio kūrinį. A. Christie priėmė iššūkį ir parašė savo pirmąjį romaną „Mįslingas nutikimas Stailze“ apie po sužeidimo fronte besigydantį karį, kuris svečiuodamasis pas draugą įtraukiamas į nunuodijimo bylą.
Beje, šį romaną, kuriame skaitytojas pirmą kartą supažindinamas su legendiniu detektyvu Hercule‘iu Poirot, atsisakė išleisti net šešios leidyklos prieš jam pasirodant knygynuose 1920 metais.
3. Sukurti Hercule‘į Poirot įkvėpė realus žmogus
Ypatingai savo ūsais besirūpinantis detektyvas, elegantiškai išsiaiškinantis nusikaltimus, veikiausiai yra labiausiai žinomas A. Christie veikėjas. Pati rašytoja sakė, kad ją sukurti šį veikėją įkvėpė pirmojo XIX amžiaus dešimtmečio pradžioje matytas į autobusą lipantis išskirtinės išvaizdos belgas. Jis atrodė kiek neįprastai dėl savo ūsų ir mąslaus žvilgsnio.
4. Kartą ji buvo dingusi dešimčiai dienų
1926 metais A. Christie išėjo iš savo namų Londone ir dingo be žinios. Tai galėjo būti vienos iš jos siaubingų istorijų pradžia, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos vyras Archie prieš tai jai pasakė, kad įsimylėjo kitą moterį ir nori skyrybų. Policija ėmė ieškoti rašytojos, tačiau niekur negalėjo jos rasti.
Vėliau savo išleistoje biografijoje rašytoja apie tai neužsiminė. Kai kas mano, kad tai tebuvo viešųjų ryšių triukas. O kiti tiki jos šeimos teiginiu, jog ji trumpam buvo praradusi atmintį.
5. Ji nebuvo didelė smurto gerbėja
Nors detektyviniame romane neišvengiamai kažkas nužudomas, A. Christie dažniausiai mėgdavo savo veikėją pribaigti nuodais. Karo metu ji dirbo vaistinėje, todėl buvo gerai susipažinusi su vaistais. Jos romanų pagrindiniai veikėjai retai į rankas ima ginklą, o jos labiausiai žinomus detektyvus – Mis Marple ir H. Poirot – galima laikyti pacifistais.
6. Ji turėjo pseudonimą
A. Christie nuo 1930 iki 1956 metų parašė šešis romanus pasivadinusi Mary Westmacott. Mary yra jos antrasis vardas, o Westmacott – jos giminaičių pavardė.
7. Ji labai mėgo plaukioti banglente
Daug kas A. Christie įsivaizduoja tik kaip vidutinio amžiaus rašytoją. Tačiau buvo laikai, kai ji labai mėgo plaukioti banglente. Su vyru Archie ji 1922 metais keliavo po Pietų Afriką bei „gaudė bangas“ Havajuose.
8. Jai labai nepatiko fotografuotis knygos nugarėlei
Nors apskritai fotoaparato ji nesišalino ir dažnai kelionių metu fotografuodavosi, jai itin nepatiko fotografuotis savo romanų nugarėlėms. Jai taip pat labai nepatiko, kai žmonės ją atpažindavo gatvėje.
9. A. Christie prisiekė rašyti detektyvus
1928 metais rašytojas Anthony Berkeley įkūrė Londono detektyvų klubą. Tai buvo garsių Anglijos detektyvų rašytojų susitikimų vieta. Šio klubo nariai prisiekė niekada nuo savo skaitytojų nenuslėpti itin svarbių siužeto detalių ir niekada nenaudoti visiškai išgalvotų nuodų, kad palaikytų savo kūrinių siužetus. A. Christie laikėsi visų klubo taisyklių ir net 1956 metais buvo klubo prezidentė. Tačiau ji labai nemėgo sakyti kalbų.
10. Jai niekaip nepavyko išmokti ... rūkyti
Nors dabar rūkymas yra laikomas tikru žudiku, anksčiau tiesiog buvo neįprasta, kad žmogus nerūko. Tuoj po Pirmojo pasaulio karo A. Christie buvo cituojama pasakiusi, kad yra labai nusivylusi, nes niekaip negali įprasti rūkyti, nors bandė.
11. Ji parašė pjesę, kurios veikiausiai niekada nenustos rodyti
Pirmą kartą „Pelėkautus“ Londono West Ende pastatė 1952 metais. Praėjo jau daugiau nei 60 metų, tačiau šis spektaklis reguliariai statomas, ir 2012 metais jis buvo parodytas daugiau nei 25 tūkst. kartų. Beje, iš pradžių pjesė apie kalnų trobelėje įstrigusią grupę žmonių, tarp kurių yra žudikas, buvo radijo spektaklis, pavadintas „Trys aklos pelytės“. Šis kūrinys 1947 metais buvo parašytas karalienės Mary prašymu.
12. Ji tiesiog dievino archeologiją
Išsiskyrusi su, kaip kalbama, storžievišku Archie, A. Christie 1930 metais ištekėjo už archeologo Maxo Mallowano ir reguliariai jį lydėjo į ekspedicijas į Siriją ir Iraką. Ji jam padėdavo atliekant kasinėjimus. Beje, jie labai mėgo važiuoti „Rytų ekspresu“, kas veikiausiai ir įkvėpė „Žmogžudystę „Rytų eksprese“.
13. Mažiausiai vieną iš jos aukų įkvėpė realus apmaudas
Kai A. Christie ištekėjo už M. Mallowano, šis buvo garsaus architekto sero Leonardo Woolley asistentas. Tai nepatiko jo žmonai, kuri neleido A. Christie kartu su vyrų dirbti vykdant kasinėjimus Mesopotamijoje. Dėl to M. Mallowanas buvo priverstas kiekvieną vakarą traukiniu grįžti į Bagdadą.
Netrukus A. Christie parašė romaną „Žmogžudystė Mesopotamijoje“ apie archeologo žmonos nužudymą (moteris buvo uždaužyta senoviniu vėzdu). Knygą ji dedikavo Woolley‘iams, ir šie daugiau niekada nebedirbo su jos vyru.
14. Norintieji gali išsinuomoti jos senąjį namą
Jeigu norite pagyventi ten, kur gyveno A. Christie, galite be vargo išsinuomoti jos buvusį namą Devonšyro grafystėje. Ne vieną amžių menančiame name rašytoja gyventoja vasaromis šeštajame dešimtmetyje. Viena šio namo dalis yra nuomojama: naktis čia kainuoja 500 JAV dolerių.
15. Kai H. Poirot „mirė“, laikraštis „The New York Times“ išspausdino jo nekrologą
Kaip ir Arthurui Conan Doyle‘iui, Agathai Christie galiausiai pabodo jos garsusis veikėjas ir ši H. Poirot „numarino“ 1975 metais išleistame romane „Uždanga“. Visuomenės reakcija buvo tokia stipri, kad laikraštis „The New York Times“ išspausdino garsiojo detektyvo nekrologą. Pati rašytoja mirė po metų.
A. Christie gyvenimas nuotraukose:
