Įspūdingu muzikiniu audiniu pasižyminti „Alpių simfonija“ sunkiai randa sau lygių simfoninio žanro repertuare, tačiau dėl muzikantams keliamų iššūkių yra itin retai atliekamas kūrinys. Vis dėlto G. Rinkevičius šio kūrinio imtis nepabūgo ir jau lapkričio 24 d. kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru „Alpių simfoniją“ pristatys Vilniaus kongresų rūmų publikai. Lapkričio 23 d. kūrinys skambės ir Kauno valstybinėje filharmonijoje.
„Muzika – jausmų ir emocijų menas, o R. Strausso „Alpių simfonija“ – genialus to pavyzdys, – sako maestro G. Rinkevičius. – Iš pažiūros panteistiškai piešiamas pasivaikščiojimo Alpėse vaizdas iš tiesų yra didžiulė, metaforiška jausmų, emocijų ir dvasios išgyvenimų visuma. Tai yra fantastiškai gražus kūrinys – jis apima labai didelį jausmų spektrą ir visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Saulė patekėjo ir nusileido – rodos, praėjo viena diena Alpėse, o iš tiesų – tai visas žmogaus gyvenimas“, – pasakoja G. Rinkevičius.
Būdamas vos 15-os, R. Straussas (1864–1949) patyrė dramatišką įvykį – per žygį kalnuose jį užkupo milžiniška audra, su šaknimis varčiusi medžius ir svaidžiusi uolienas žygeiviams į veidus. Sukrėstas kompozitorius savo patirtus išgyvenimus po kelionės užrašė muzikiniuose eskizuose, tačiau jiems išvysti scenos šviesą nebuvo lemta – laikui bėgant eskizai tiesiog dingo. Prireikė beveik 40-ies metų, kad R. Straussas grįžtų prie kadaise pradėto darbo. 1899 m. buvo sukurti pirmieji simfonijos natų juodraščiai, iš pradžių pavadinti „Menininko tragedija“. Tačiau galutinai užbaigti kūrinį jau „Alpių simfonijos“ pavadinimu R. Straussą paskatino jo gero draugo, austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) mirtis, atvedusi prie gilesnių gyvenimo kelionės ir prasmės apmąstymų.
„Alpių simfoniją“ sudaro 22 epizodai, perteikiantys kelionės Alpėse paveikslą nuo aušros iki sutemų. Maestro G. Rinkevičiaus teigimu, kiekvienas pasivaikščiojimo Alpėse epizodas yra visiškai adekvatus tam tikram žmogaus gyvenimo kelionės etapui. „Pavyzdžiui, aušra, saulės patekėjimas simbolizuoja žmogaus jaunystę ir jėgą, brovimasis per krūmus ir brūzgynus kalba apie gyvenimo klystkelius, klaidas, kurių visi padarome. Iš esmės „Alpių simfonija“ yra gilus filosofinis kūrinys apie žmogaus būtį ir dvasią, apie tai, kam apskritai reikalingas žmogus ir jo gyvenimas“, – sako G. Rinkevičius.
Simfonija įspūdinga ne tik savo muzikiniu ir filosofiniu turiniu, bet ir milžiniška simfoninio orkestro sudėtimi – lapkričio 24 d. Vilniaus kongresų rūmų scenoje ją atliks net šimtas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantų, diriguojamų maestro G. Rinkevičiaus. „Tai – labai didelis iššūkis simfoniniam orkestrui. Šiam kūriniui ypatingai reikalinga gera salė ir puiki akustika, nes viskas turi skambėti taip, lyg būtų aidas kalnuose. Ir nors salėje su puikia akustika publika galėtų išgirsti žymiai daugiau, „Alpių simfonija“ – šiuo metu vienas mylimiausių mano kūrinių“, – šypsosi Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius.
