Užsienyje bene populiariausią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę rusų režisierius pastatė kovą. Tai pasakojimas apie žmogaus gyvenimo akimirką, kai pasąmonėje tūnantys troškimai išsiveržia į išorę, ir racionalus kasdienis gyvenimas tampa nebeįmanomas.
Sudomino dviejų Marių pjesės
M. Ivaškevičius ir K. Serebrenikovas susipažino po 2000-ųjų Bonoje, ten anuo metu buvo rengiamas Europos naujosios dramos festivalis. „Kirilas tada parodė „Plastiliną“, pirmą savo spektaklį, kuris išgarsėjo tarptautiniu mastu“, – sakė M. Ivaškevičius.
Prieš ketverius metus K. Serebrenikovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė ketinąs inscenizuoti Mariuso von Mayenburgo ir M. Ivaškevičiaus pjeses.
Netikėta naujiena sudomino lietuvių dramaturgą. Per feisbuką susisiekęs su režisieriumi, M. Ivaškevičius pasiteiravo apie jo planus. K. Serebrenikovas atsakė, kad jam labai patinka pjesė „Artimas miestas“, svarstąs galimybę ją pastatyti „Gogolio centre“.
Laimei, Maija Doveika
Pagrindinis vaidmuo siūlytas latvių aktorei Gunai Zariniai, nusifilmavusiai režisieriaus filme „Neištikimybė“ (2012), vaidinusiai ir jo teatro pastatyme „Medėja“. Tačiau prasidėjo karas Ukrainoje, ir aktorė paskalbė nutraukianti visus kūrybinius santykius su Rusija.
„Kirilas tada kiek pyktelėjo, nes nelaikė savęs tokios Rusijos dalimi. Priešingai, pats oponavo viskam, kas tuo metu dėjosi“, – pasakojo M. Ivaškevičius.
Režisierius bičiuliui iš Lietuvos skundėsi, kad tik Gunai galėtų patikėti ypač didelį moters vaidmenį spektaklyje, kitos išeities neturįs. „Jo teatre apskritai trūko vidurinės kartos aktorių – tik seniai arba jaunimas“, – režisieriaus nuogąstavimus persakė pašnekovas.
Nutarta „Artimą miestą“ statyti Latvijoje. Kaip tik tada iš ilgų klajonių po Pietų Ameriką grįžo Nacionalinio teatro aktorė Maija Doveika. Pasak Mariaus, ji idealiai tiko šiam vaidmeniui.
Karlsonas ir Undinėlė aiškinosi santykius
Kurdamas „Artimą miestą“ M. Ivaškevičius rėmėsi tikru įvykiu, aprašytu danų žiniasklaidos. Žmona ir vaikų mama iš Švedijos miesto Malmės buvo rasta negyva Kopenhagoje, viename „Raudonų žibintų“ kvartalo bute. Jos užrašai atskleidė, kad Malmėje moteris gyveno įprastą šeiminį gyvenimą, o Kopenhagoje svaiginosi narkotikais ir pardavinėjo save.
Ėmęsis pjesės, K. Serebrenikovas paprašė dramaturgo joje panaikinti konkrečias geografines nuorodas. Pirmoje kūrinio versijoje veiksmas vyko Kopenhagoje ir Malmėje. Dabar siužetas rutuliojasi kažkur šiaurinėje Europoje, gretimuose provincijos miesteliuose.
Viename jau 14 metų kartu gyvena pora, turinti tris vaikus. Šeimos galva kone kas savaitę lankosi kitame mieste, tvirtindamas žmonai, kad ten važiuoja praleisti laiko su draugais. Kartą moteris nusprendžia apsidairyti mieste, kuris taip vilioja jos gyvenimo draugą. Štai tada ir užsimezga „sekso turizmo“ istorija.
Padaryta ir daugiau pakeitimų. Pirmame pjesės variante buvo paralelinė, šiek tiek pasakiška linija, kuri komentavo pagrindinę: Karlsonas ir Undinėlė nuolat aiškinosi vyro ir moters santykius.
Režisieriaus prašomas M. Ivaškevičius perrašė liniją su naujais žmogiškais veikėjais. Ji labai sklandžiai sugulė į kūrinį.
Atskleidė seksualinius geidulius
„Artimo miesto“ repeticijų pradžia, anot M. Ivaškevičiaus, buvo intriguojama, į spektaklio medžiagą trupė „įvesta“ gana netradiciškai: K. Serebrenikovas pasiūlė aktoriams sukurti trumpus filmus ir prieš kamerą pavaizduoti tamsiausias – savas ar ne savas – svajones, seksualinius potroškius. „Tokiu būdu aktoriai buvo rengiami pjesės temai“, – sakė M. Ivaškevičius.
Rygoje dramaturgas apsilankė baigiantis repeticijų laikui, prieš pat premjerą. Tada buvo daromos paskutinės nežymios spektaklio korekcijos.
Tai – sunaikinimas
Šiuo metu K. Serebrenikovui skirtas namų areštas. Dėl šios priežasties negalėjo atskristi į Vilnių. Jame režisierius dar nėra lankęsis. Jam neleidžiama bendrauti su išoriniu pasauliu, menininkas privalo dėvėti apykoję. Tik tris valandas per dieną gali išeiti pasivaikščioti.
„Žmonės prieina, sveikinasi, kalbina, bet Kirilas tik rankų judesiais parodo, kad jam draudžiama kalbėtis. Laukia teismo“, – pasakojo M. Ivaškevičius. Jo nuomone, teisėsaugos dėmesio „Gogolio centras“ sulaukė dėl savo šiuolaikiškų pastatymų, kurie buria laisvesnių pažiūrų Rusijos jaunimą.
M. Ivaškevičius yra teigęs, kad dabartinis Rusijos režimas, norėdamas nutildyti jam neparankų, nors garsių politinių deklaracijų ir nedariusį menininką, mėgina suteršti jo garbę, pažeminti, paversti vagimi.
„Kirilo aplinkos žmonės, su kuriais bendrauju, beveik įsitikinę, kad jie jį pasodins. Tad tai ne tik pažeminimas, bet ir sunaikinimas“, – pabrėžė M. Ivaškevičius.
Spektaklio akimirkos:
