K.Ališauskaitės yra vienintelė iš Lietuvos menininkų įtraukta į leidyklos „Thames & Hudson“ knygą „100 Painters of Tomorrow” – perspektyviausių šiuo metu kuriančių pasaulio tapytojų šimtuką.

Menininkė jau dešimt metų aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje, o jos kūryba pristatoma prestižinėse meno mugėse – „Artissima“, „Art Dubai“, „ArtLondon“, „YIA Paris“, „Art Moscow“, „Art International Zurich“ ir „ArtVilnius“. Retai interviu duodanti menininkė, šį kartą pasakoja apie tai, kaip gimė naujausi kūriniai ir kokia vietą jos gyvenime užima tapyba.

– Kas tau yra tapyba? Ir kas joje tau svarbiausia?

– Tapyba, tai ne vien pašaukimas ar darbas. Tapyboje perteikiamu vaizdu, mąstymo būdu gali gyventi, kaip tik nori ir išgyventi, ką nori. Man svarbiausia yra ne tik perteikti vaizdą, bet atkartoti vyraujančią būseną, ar nuojautą, per kurią ir sukuriu mistišką tikrumą. Tyrinėju kasdienybės patirtis, skirtumus tarp realybės ir fantazijos ar išgyventos situacijos, matyto vaizdo sapne, bei jų komplikuotą atskyrimo galimumą. Už kasdienybės tikrovės egzistuoja kita tikrovė, nuotaikos ar būsenos, judesio tikrovė. Savo darbais siekiu prikelti atsiminimus ar išgyvenimus, kuriuos galbūt primirštame, ar kurie nuėjo giliai į užmarštį.

– Kas įkvepia tave kurti, o kas trukdo, o gal nuo kažko stengiesi atsiriboti sąmoningai?

– Didžiausias įkvėpimo šaltinis yra supanti aplinka, laiko dvasia. Tai kas aplinkui, ką pastebi ir kokia būsena vyrauja. Didelę įtaka kūrybai taip pat turi knygos, filmai, muzika, bendravimas, matymas. Labai svarbus tapybos procese ramybės jutimas, tad sąmoningu atsiribojimu tampa pabėgimas iš triukšmingos aplinkos. Mano diena prasideda anksti ryte – stebėjimas pabundant miestą – įkvepia, dažniausiai išgėrus kavos einu pasivaikščioti su savo šuniu, tuo metu apgalvoju dienos planą.

– Kaip gimė naujosios parodos kūriniai ir kas yra tos „Įmanomos tikrovės“?

– Parodoje „Įmanomos tikrovės“ siekiu parodyti ar tai, ką mes matome yra tikra, ar tikrumas priklauso nuo mūsų norų, jų sąsajų, tarytum ekrane ar scenoje sukurto scenarijaus, ar tai kuria tikrovės vaizdą. Visa mus supanti tikrovė, kurią mes suvokiame, tėra mūsų vaizduotė. Šis vaizdas neegzistuoja išorėje, mes paprasčiausiai jį projektuojame savo viduje. Šiuo atveju didelį dėmesį skiriu kasdienėms detalėmis iš supančios aplinkos juos jungdama su portretu ar figūros užuomina. Kai kuriais atvejais rodant, fiksuojant judesio momentą, ar kitapus paprastos kasdienybės perteikti mistišką tikrovę.

– Atrodo, kad tavo kūriniai, tai lyg atviri dienoraščiai? Nebaisu asmeniškumus apsinuoginti prieš žiūrovą?

– Darbai tikrai yra dienoraštiniai. Mes visi susiję ir situacijos, patirtys, išgyvenimai, kurie ateina pas mus į gyvenimą yra mums visiems svarbūs, tai lyg vyraujanti panaši patirtis, ateinanti skirtingomis formomis – mano apsinuoginimas žiūrovui tampa tarsi žvilgsniu į veidrodį – į save ir į savo patirtis. Žmonės veikia vieni kitų likimus, prisiminimai sužadina pamirštus jausmus, o nuomonė apie save (koks buvai ar koks esi) pasikeičia, save matai kitaip, nei tave supanti aplinka.

– Drobėse naudoji monochrominę paletę, tačiau tavo spalvos suvokimas yra labai subtilus ir tavo balta arba juoda spalva gali turėti dešimtis skirtingų atspalvių. Kodėl eini tokiu keliu, kuo svarbi tau tokia spalvų kalba?

– Esame pripratę matyti visumą, o nebesigilinti į atskiras detales, man svarbu išskaidyti spalvą ir parodyti jos niuansus. Pavyzdžiui, žiūrint į medžio lapą, visumoje jis žalios spalvos, bet gilinantis į sandarą jis susideda iš daugybės spalvų ir tikrai ne vien iš žalios gamos, man svarbu perteikti pačios spalvos vibraciją.

– Iš pirmo žvilgsnio tavo kūriniai skleidžia harmoniją, tačiau po ja dažnai slepiasi kontrastingos būsenos. Ar tokį sluoksnių persidengimą formuoji tikslingai, ar tai natūraliai ateina iš tavo asmenybės?

– Harmonija susideda iš dviejų priešpriešų, tada ji tampa harmoninga, juoda-balta, šilta-šalta ir t.t. Turiu išgyventi įvyki pati, kad suprasčiau ir galėčiau perteikti. Reflektuoju patirtis, būseną, nuotaiką, cirkuliavimą. Tai tam tikras rato efektą, viskas grįžta į pradinį tašką su kiekvienu pasikartojančiu ratu, kartais augant, tobulėjant, ar stovint vietoje.

Kristinos Ališauskaitės paroda „Įmanomos tikrovės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius) atidaroma spalio 11 d. 19 val. ir veiks iki spalio 28 d.. Galerija dirba II – V 14 – 18 val. VI 14 – 17 val.