E. Urbonavičiūtė vaizduoja antgamtiškas, pakylėtas, nežemiškas moterų giminės herojes – nuo senovės baltų iki antikinių deivių. Daugiasluoksnė tapyba suteikia paveikslams gylio pojūtį, taip pat dinamikos, kuri pagyvina monumentalią kompoziciją. Perregima, lengva, šviesu…
„Kūriniuose perteikiu įspūdžius, kuriuos stebiu gamtoje, aplinkoje. Savo personažus apgaubiu šviesos ir šešėlių žaisme, suteikiu jiems mistikos ir simbolizmo. Portretai atskleidžia vidines emocijas, peizažams nepašykštėjau paslaptingų spalvų“, – sakė E. Urbonavičiūtė, autorinę parodą surengusi su galerija „Luxart“.
Į magišką Kairėnų sodo erdvę tapytoja grįžta po dvejų metų pertraukos, meno mėgėjų dėmesiui pateikia daugiau kaip 30 darbų. Per tą laiką E. Urbonavičiūtė sako galėjusi sukurti daugiau paveikslų moters tema.
„Noriu parodyti jos grožį ir išskirtinumą, – kalbinama apie parodą, atskleidė autorė. – Moteris yra visko pradžia, ji puoselėja grožį ir taiką. Ir niekada nekursto karo.“
Tenka atkreipti dėmesį, kad moterys ne kartą yra tapusios karo priežastimi. „Taip, tai puikiai suvokiu, – atsikirsdama nusijuokė menininkė, – tačiau jos rankose visa jėga tą karą sustabdyti.“
Parodos atidarymo vakarą skambėjo gyvai atliekama muzika, skanautos rudeniškos gėrybės, o svarbiausia visur buvo apstu moters didybės.
Moteris menininkei – deivė, dievybė. Tokių kilnių būtybių aplink ji matanti daug. Ir ne tik veidrodyje.
„Esu grožio šalininkė. Patinka gražūs žmonės, gražūs augalai, gražūs veidai, gražus kraštovaizdis, aplinka. Grožį suvokiame skirtingai, savosios sampratos niekam neperšu, tik atskleidžiu parodoje“, – sakė E. Urbonavičiūtė.
Manekenių, pozuotojų, modelių veidai – taip, jie įkvepia nepaprastų paveikslų autorę. Tačiau atskleisti gelminius dalykus, geba tik unikali kūrėjos vaizduotė ir meninė išmonė.
Tapytoja dirba lėtai, paveikslai kuriami mėnesių mėnesius. Juose susipina tautosakos, mistikos ir simbolizmo elementai, unikali, ilgaamžė technika.
Dailės E. Urbonavičiūtė mokėsi savarankiškai, tapyboje, sako, esanti laisvamanė, vengusi pakliūti į kažkieno sumanytų standartų rėmus. Dailininkės dovaną E. Urbonavičiūtė spėja paveldėjusi iš gamtos ir begalinio noro piešti.
„Piešiau nuo mažens, jokios dailės mokyklos nebaigiau. Tik stodama į architektūrą mėnesį lankiau piešimo kursus. To pakako, kad išlaikyčiau piešimo egzaminus“, – teigė dailininkė.
2015 metais tapytoja tapo Prancūzijos meno asociacijos „Mondial Art Academia“ nare. Ši organizacija pati atrado E. Urbonavičiūtės tapybą, pakvietė menininkę būti Lietuvos ambasadore. Šiam žingsniui asociaciją bus paskatinusi, ko gero, ne prancūziška estetika.
„Esu kosmopolitė, mano darbuose daugiau afrikietiškų, egiptietiškų motyvų. Juk Afrika – žmonijos lopšys. Ir mūsų baltiška tradicija jai artima. Pagoniška tapatybė visame pasaulyje reiškiasi panašiais simboliais“, – tvirtino parodos autorė.
E. Urbonavičiūtė gimė ir augo Šiauliuose, studijavo architektūrą Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Čia žengė pirmuosius tapybos žingsnius. Nuo 2009 metų dailininkė sukūrė per 60 paveikslų, dalį jų įsigijo Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai.
E. Urbonavičiūtės paroda „Femme“ VU Botanikos sodo muziejuje veiks iki spalio 29 dienos.
