Oratoriją atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“ ir garsiausi Lietuvos operos solistai. Geriausi vizualinės raiškos kūrėjai naujų skaitmeninių technologijų pagalba atskleis turtingą mūsų protėvių istoriją, rašoma organizatorių išplatintame pranešime.

Pasak kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus, ši oratorija – tai dovana Vilniaus miestui ir jo šiandieniniams gyventojams. Kurie, ko gero, dažnai nė nesusimąsto apie Vilniaus kartų kartas, kurios daugiau nei 700 metų, diena iš dienos, kūrė ir statė mūsų visų miestą.
Kompozitorius pasakoja, kad oratorijos Vilniui idėja gimė seniai.

Po to, kai 2002 metais Pažaislio muzikos festivalyje sėkmingai nuskambėjo jo misterija „Romeo ir Džiuljeta“, G. Rimkus Rimkevičius kartas nuo karto grįžta prie didelės apimties partitūrų rašymo. 2009-aisiais, Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga, nuskambėjo jo muzikinė istorinė drama „Karalius Mindaugas“. Premjeros vyko Pažaislio vienuolyne, Kauno rotušės aikštėje, pritraukė gausybę klausytojų ir paskatino kompozitorių imtis dar drąsesnių sumanymų.

„Kadangi esu vilnietis, visada norėjau sukurti ką nors gražaus, prasmingo savo miestui. Juolab, kad monumentalių muzikos kūrinių istorine tematika turime ne tiek ir daug. O, kuomet, Filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė pasiūlė parašyti kūrinį Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, iškart sutikau. Tik jis virto ne simfonijos žanro kūriniu, o oratorija. Šis žanras tinkamesnis atskleisti ir papasakoti turtingą Vilniaus istoriją“, – pasakoja kompozitorius. „Džiaugiuosi, kad suradau žmones, kurie sutiko parengti istorinę-literatūrinę dalį ir parašyti libretą. Librete istoriniai įvykiai persipynę su istorinių personažų likimais, o visas laikotarpis apima maždaug 200 metų. Iš pradžių darbo ėmėsi dvi autorės – Loreta Čiunkaitė-Liutkuvienė ir Rūta Mėlynė, bet taip jau susiklostė, kad kūrybinio proceso metu liko viena – Rūta Mėlynė. Už visas pastangas ir entuziazmą esu dėkingas joms abiem.“

Kompozitorius pasidžiaugė, kad kūrybinė grupė sulaukė LDK valdovų rūmų bei istorikės Jolantos Karpavičienės palaikymo. Ypač vertingas kolegų muzikų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir jo dirigento Roberto Šerveniko, valstybinio choro „Vilnius“ narių ir jo vadovo Artūro Dambrausko indėlis.

„Kolegų palaikymas ypač svarbus dar ir dėl to, kad oratorijos projektas įgyvendinamas praktiškai už privačių asmenų, draugų ir bičiulių lėšas. Tikimės, kad „Vilniaus kronikos“ įkvėps mūsų klausytojus ir žiūrovus, juos praturtins ir nuteiks optimistiškai. Tuomet mūsų visų sutelktos pastangos padovanoti tautiečiams muzikinę sostinės istoriją nebus nuėjusios veltui,“ – apibendrina kompozitorius Gediminas Rimkus Rimkevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)