Pilnas koncertų sales surenkančiam atlikėjui – vos 30, tačiau šis talentas jau išleido aštuonis albumus, laimėjo daugybę svarbių apdovanojimų ir buvo išgirtas tokių muzikos gigantų kaip džiazo atlikėjas Chickas Corea, Bradas Mehldau bei Herbie Hancockas. Pastarasis keturiomis dešimtimis jaunesnį T. Hamasyaną net pavadino savo mokytoju.

Tokio pačio švelnaus balso ir manierų kaip ir jo grojimas savininkas teigia, kad įkvėpimo savo kūriniams semiasi iš gimtosios savo šalies vaizdų: „Kiekvieną rytą keliuosi su nuostabiu vaizdu. Žmonės Jerevane visa tai stebėjo jau prieš tūkstančius metų. Jie matė medžius, upes ir slėnius, kuriuos aš matau šiandien, išskyrus tai, kad šiandien aš taip pat matau elektros stulpus su laidais, satelitines lėkštes ant senų bei modernių pastatų ir kartais lėktuvo takus danguje. Ši Dievo dovanotos gamtos ir žmogaus pasiekimų sąveika yra dialogas“, – sako fortepijono virtuozas T. Hamasyanas.

Džiazo genijus įkvėptas savo šio savo gimtosios šalies dialogo šiemet išleido naujausią savo albumą „An Ancient Observer“, kurį pristatys koncerte po atviru dangumi Vilniuje. Albumas jau tapo plačiai pripažintas solinis fortepijono projektas, kuriame susijungia modernus džiazas ir Armėnijos liaudies muzika su klasikinės, roko, fanko ir hiphopo muzikos garsais. Albume vyrauja melancholiški akordai, kai kuriuos kūrinius lydi švelnus pianisto balsas. Bet svarbiausia, kad kiekvienas naujojo albumo kūrinys turi prasmę ir istoriją.

Vieną iš albumo kūrinių fortepijono meistrą ir kompozitorių parašyti įkvėpė 4 tūkst. metų senumo poezijos knyga iš Egipto, tuo tarpu kūrinyje „Leninagone“ armėnų liaudies muzika, taip pat ir kaukazietiškomis bei Rusijos klasikinės muzikos melodijomis perteikiama Sovietų Sąjungos griūtis – ypač svarbus momentas Armėnijos istorijoje. Tačiau pats atlikėjas „The Australian“ teigė, jog jo kūriniai neturėtų būti siejami su politika. Visų pirma, jis yra muzikantas.

Anot T. Hamasyano, šiais laikais žmonių akys nukreiptos į telefonus ir kompiuterius. Daugelis yra per daug užsiėmę, kad pažvelgtų į juos supančius kalnus, gamtos peizažus. Pats atlikėjas yra itin susidomėjęs archeologija ir senoviniais ornamentais ir teigia supratęs, kad mokėti visa tai pastebėti yra menas.

Paties atlikėjo vaikystė buvo pilna iššūkių. Vykstant Azerbaidžiano ir Armėnijos karui daugelis šeimų, tarp jų ir T. Hamasyano, gyveno be elektros. Tuomet Tigrano motina paskatino būsimą talentą groti pianinu, kadangi o jis galėjo mokytis ir prie žvakių šviesos. Vėliau jo dėdė supažindino keturmetį su džiazo muzika ir tokiais atlikėjais kaip Milesas Davisas, Herbie Hancockas ir kiti. Dabar vargingomis sąlygomis augęs T. Hamasyanas groja didžiausiuose pasaulio scenose ir yra žinomas visame pasaulyje dėl savo išskirtinių gebėjimų jausti muziką ir improvizuoti bei savo energija perkelti klausytojus į kitas dimensijas.

Po gyvenimo Niujorke ir Paryžiuje T. Hamasyanas neseniai sugrįžo į gimtąją Armėniją, kurioje gyvena šiuo metu ir stengiasi atgaivinti muzikinę šalies kultūrą. Anot pianisto, būti menininku Armėnijoje – nelengva. Yra salių, kur galima koncertuoti, tačiau pati muzika šalyje nėra tinkamo lygio. Yra vos keletas kūrėjų, kurie galėtų būti pavadinti pasaulinio lygio kompozitoriais ir muzikantais. Daugelis jų, deja, emigruoja.

„Kasdien gaunu daugybę laiškų iš jaunų muzikantų visame pasaulyje, tačiau niekada iš Armėnijos, o tai išties labai liūdna. Taigi, pagalvojau, kad reikia ateiti pas juos, pabelsti į duris ir pasakyti – „Ei, aš jums kai ką turiu“, – pasakoja atlikėjas.

Fortepijono genijus savo koncertuose kaskart siekia pakylėti auditoriją. Sėkmė jam yra auditorijos reakcija, o būti artistu reiškia nuolat tobulėti, parodyti kažką naujo ir pozityvaus tuo pačiu metu, tarsi dvasiškai pakylėti auditoriją kažkur kitur.

Festivalis „Midsummer Vilnius“ vyks šių metų liepos 17-28 d. Daugiau informacijos apie festivalį „Midsummer Vilnius“ feisbuko paskyroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)