Kaip rašoma pranešime spaudai, scenoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys mūsų publikai puikiai pažįstamas maestro iš Pancūzijos Olivier Grangeanas ir vienas geriausių Lietuvos obojininkų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, menų daktaras Robertas Beinaris.

Prancūzų dirigentą Olivier Grangeaną Lietuvos publika pažįsta daugiau kaip 15 metų. Pirmąkart maestro į Vilnių atvyko Prancūzijos instituto Paryžiuje iniciatyva. Pasak O. Grangeano, jau per pirmą susitikimą su LNSO jis buvo maloniai nustebintas mūsų muzikantų imlumo, su kolektyvu iškart užsimezgė puikūs profesiniai ir asmeniniai santykiai.

Į Vilnių vėl sugrįžtantis maestro šįkart mūsų publikai pristatys savo tėvynainio C. Debussy „Mažąją siuitą“ orkestrui, kuri 1894 m. buvo parašyta fortepijonui keturioms rankoms. Ji netruko išpopuliarėti ir buvo aranžuota įvairiems instrumentams, net vargonams, simfoniniam bei pučiamųjų orkestrams. Kita LNSO koncertui rengiama simfoninė partitūra – L. van Beethoveno Antroji simfonija. Ją galima traktuoti kaip autobiografinį dokumentą, atskleidusį kompozitoriaus dvasinių jėgų pergalę prieš gyvenimo smūgius (kurtumą, nelaimingą meilę). „Mano fizinės galios sparčiai tvirtėja kartu su dvasinėmis, – rašė Beethovenas, – noriu pagriebti likimą už gerklės!“

Šio LNSO muzikos vakaro programos ašimi pasirinktas anglų muzikos vizionieriumi vadinamo R. Vaughano Williamso Koncertas obojui ir styginiams a-moll. Jis buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo įkarštyje. Beje, 1944 m. liepos 5 d. planuota kūrinio premjera prestižiniame „Proms“ koncerte buvo atšaukta dėl bombonešių antskrydžio Londone. Taigi, pirmąkart Koncertas buvo atliktas 1944 m. rugsėjo 30 d. Liverpulyje. Kartais šis kūrinys vadinamas „antikoncertu“, nes solistas-obojus ir orkestras nėra besivaržantys konkurentai, muzikinės partijos viena kitą papildo ir yra lygiavertės. Koncerte dominuoja švelni, melancholiška nuotaika, tačiau jame apstu ir sudėtingų virtuozinių pasažų.

Solisto amplua pasirodys Robertas Beinaris. Žymusis Lietuvos obojininkas užsiėmęs daugialype veikla: dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“ (nuo 2000). Jis organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį L. Vėbros obojininkų konkursą, tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“, tarptautinį J. Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursą, Tarptautinį obojininkų festivalį, yra jo meno vadovas. Obojininkas grojo solo su įvairiais kolektyvais, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerinės muzikos festivalių. R. Beinario atliekami kūriniai skamba daugiau kaip dešimtyje kompaktinių plokštelių. Nuo 2011 m. R. Beinaris yra LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, 2012 m. jam suteiktas docento vardas. Nuo 2014 m. jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. 2015 m. R. Beinaris apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.

Solisto kalbinamas obojus klausytojus neabejotinai pakerės savo nuostabiu skambesiu, kuris įvairių kompozitorių dėmesį traukia kelis šimtmečius. Jau Baroko epochoje obojus užėmė ypač svarbią vietą orkestre, po smuiko buvo bene antras pagrindinis instrumentas. Šių dienų orkestruose kaip tik obojus duoda garsą „la“ pučiamųjų muzikantams, prieš pasirodymą derinantiems savo instrumentus. Grojant obojumi, kaip ir bet kuriuo kitu pučiamuoju, labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. R. Beinaris pasakoja, kad vieną natą, papildomai neįkvėpus, kadaise jam pavyko ištęsti 1 minutę ir 15 sekundžių! Be to, anot R. Beinario, obojus kaip sudėtingiausias instrumentas yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą!

Olivier Grangeano diriguojamo LNSO ir obojininko Roberto Beinario koncertas „Kai solo groja obojus“ vyks gegužės 6 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją