Lapkričio 20-osios vakarą Christophe'as Chassolis panardins klausytojus į su niekuo nesulyginamą savo muzikos vandenyną. Net jei manote, kad nieko apie šį džiazo talentą negirdėjote, gali būti, kad tai – netiesa. Ketverių metų groti pradėjęs, vėliau prestižiniame Bostono Berklio muzikos koledže studijavęs muzikantas yra sukūręs muziką daugybei filmų ir TV laidų. Be to, jis gali būti pažįstamas iš prancūzų grupės „Phoenix“, apkeliavusios pusę pasaulio, pasirodymų. Arba scenos ekscentriko, dainininko Sebastieno Tellier pasaulinio turo, skirto albumui „Sexuality“. Viena jo dainų buvo ypač neįprastai pristatyta ir „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Pianistas, žongliruojantis garsais ir vaizdais, išrado savo terminą apibūdinti jo muzikai – ultramuzika. Ji jungia minimalizmo, džiazo, elektronikos, pop, lounge, rapo, funko, world, nu wave stilius ir įtakas. Chassolio žodžiais, tai būdas „harmonizuoti tikrovę“. Muzikologai tikriausiai tai pavadintų šių dienų impresionizmu.
Jis įrašinėja ir atkuria balsus, garsus, kasdienybės scenas, gamtos garsus ir kuria audiovizualinius pasakojimus. Jie sujudina išankstines tikrovės nuostatas. Pavyzdžiui, viena priemonių jo „harmonizuotai tikrovei“ tapo JAV prezidento Baracko Obamos kalba. Beje, Chassolio puslapyje myultrascore.com galite pabandyti sukurti kūrinį patys. Muzikai, laužančiai visas taisykles, labai svarbus „čia ir dabar“ principas.
Vienas ryškiausių Chassolio darbų – albumų „New Orleans“ (2011 m.), „Indiamore“ (2013 m.) ir „Big Sun“ (2014 m.) trilogija. Kiekvienam iš šių diskų Christophe'as įrašė skirtinguose pasaulio kampeliuose – Naujajame Orleane, Indijoje ir Martinikoje, iš kurios yra kilęs.
Klišes griaunanti muzika kartu su ją iliustruojančiais vaizdais – hipnotizuojantis menas, jis daro įspūdį netgi kūrėjams, kuriuos labai sunku nustebinti. Pavyzdžiui, minimalizmo kompozitorius Terry Riley buvo giliai sujaudintas albumo „X-pianos“, dviejų „Grammy“ statulėlių laimėtojas Frankas Oceanas pernai pasikvietė Christophe'ą padėti kurti naują albumą. Prie prancūzu susižavėjusiųjų choro prisijungė ir JAV avangardo pirmoji dama Laurie Anderson. Rekomendacijų sąrašas, dėl kurio seilę varvintų tūkstančiai planetos muzikantų, tačiau šis kūrėjas išlieka kuklus ir tvirtina, jog tiesiog daro tai, kas jam patinka.
„Jo muzika atrodo labai paprasta, bet iš tiesų – labai sudėtinga“, – taip Ch. Chassolio stebuklą apibūdina kritikai. Aišku viena – per šį koncertą verta susikaupti ir įdėmiai sekti kiekvieną natą. Pirmą sykį į „Vilnius Mama Jazz“ atvykstančio prancūzo kūryba to tikrai verta.
