Festivalio direktorius Martynas Budraitis pastebėjo, jog „Sirenos“ paraleliai atspindėjo šalies ekonominį gyvenimą.
„Sirenų“ pakilimas prasidėjo 2004 metais ir iki 2009-ųjų krizės pasiekė didžiausią lankomumą. Po ekonominio sunkmečio tris kartus sumažėjo ne tik festivalio finansavima, bet ir žiūrovų skaičius. Per devynerius festivalio metus buvo parodyta 130 spektaklių, iš kurių 45 buvo užsienio ir 85 lietuviški darbai. Iš viso spektaklius žiūrėjo 40 tūkst. žiūrovų. Kalbant apie biudžetus, per devynerius festivalio metus bendras biudžetas siekė 5 milijonas 180 tūkst. litų. Kaip palyginimui galiu pasakyti, kad pernai Avinjono festivalio metinis biudžetas siekė 10 mln. eurų. Bet užtat galime pasigirti tuo, jog esame vienintelis festivalis Europoje, kurio programą aptarinėjo netgi parlamentas. Šiemet programa vėl grįžta į padoresnę poziciją ir festivalio biudžetas siekia 400 tūkst. litų“, - pasakojo M. Budraitis.
Neieškojo „patogesnio“ teatro
Tačiau italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, praėjusiais metais suskaldęs ne tik Seimą, bet ir visą šalį bei sukėlęs didžiulę diskusijų bangą, „Sirenų“ organizatorių neprivertė ieškoti „patogesnio“ teatro.
Vilniaus tarptautinio teatro festivalio "Sirenos" meno vadovė Audra Žukaitytė pabrėžė, kad sudarinėjant šių metų programą minėti įvykiai įtakos neturėjo. „Pernai įvykiai tik patikrino tam tikrus dalykus. Tačiau nei tada, nei dabar nesiruošiame daryti kompromisų meno srityje“, - sakė meno vadovė.
Šiais metais jubiliejų mininčių „Sirenų“ organizatorė prisiminė, kad tiek prieš dešimtmetį, tiek dabar festivalis nenori būti nuobodus ar hermetiškas. „Nenorime būti teatras-muziejus ir galvoti tik apie uždarą scenos erdvę. Visada buvome pasirengę sugriauti ketvirtą sieną ir išeiti toliau už teatro ribų“, - sakė A. Žukaitytė.
Anot jos, geras ir stiprus menas yra iššūkis, todėl per festivalį žiūrovai tikrai nesėdės atsipalaidavę ir nežiūrės į gražius paveikslėlius. Festivalio spektakliai, neabejoja, pareikalaus intelektualinių ir estetinių žiūrovų iššūkių.
Rekordiška lietuviškų spektaklių programa
Tiesa, šiais metais festivalis atsigręš į klasiką, kuriai pagaliau jaučiasi subrendęs. Žinoma, klasika bus netradicinė, pagal „Sirenas“.
Festivalyje bus parodytas Oskaro Koršunovo spektaklis „Peras Giuntas“, už kurį režisierius gavo prestižinį Norvegijos teatro "Hedos" apdovanojimą. Į šį spektaklį bilietai buvo išparduoti jau pirmą prekybos savaitę. „Sirenas“ užbaigs „Tiger Lillies“. Kaip sako organizatoriai, jei švęsti, tai su juodojo humoro kabareto trupe.
Festivalio užsienio programoje bus parodyti penki spektakliai, kuriuos atveža teatro trupės iš Norvegijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos.
Lietuviškoje programoje žiūrovų laukia rekordiškai daug - net dešimt spektaklių. Tarp jų pristatomos trys premjeros: O. Koršunovo „Žuvėdra“, Yannos Ross „Mūsų klasė“ ir Konstantino Bogomolovo „Mano tėvas – Agamemnonas“.
Į programą įtraukti ryškiausių šalies režisierių darbai: Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, O. Koršunovo, Gintaro Varno spektakliai. Įtraukti ir jaunųjų kūrėjų darbai, kaip Vido Bareikio „Kovos klubas“, Pauliaus Ignatavičiaus „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“. Jaunos operos kūrėjų „Operomanija“ komandos sukurta opera „Geros dienos“.
