Kai Pakistanas nusprendė įvesti urdu kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą, žmonės sukilo. Didžioji dalis sąjūdžio dalyvių buvo studentai, jie reiškė nepasitenkinimą dėl žiaurių ir nedemokratiškų vyriausybės ketinimų, kurie sunaikintų banglos kalbą ir kultūrą, turinčią gilias, daugiau nei tūkstantį metų siekiančias tradicijas.

Vyriausybė nusprendė numalšinti protestus panaudodama jėgą prieš taikius protestuotojus. Bangladešas nusiuntė pasiūlymą UNESCO ir paprašė vasario 21 dieną paskelbti Tarptautine gimtosios kalbos diena. Net 28 valstybės pritarė šiam siūlymui visuotinėje UNESCO konferencijoje.

Šiais laikais visos tautos siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Tausokime ir mylėkime savo gimtąją kalbą, nes ji yra ne tik visos tautos, bet ir kiekvieno iš mūsų kultūros ženklas.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 2008-uosius paskelbė Tarptautiniais kalbų metais. Lingvistine įvairove ji siekia skatinti vienybę. Asamblėja kreipėsi į valstybes ir paskatino dirbti ginant ir saugant pasaulio kalbas bei pareikalavo Sekretoriato skirti daugiakalbystės koordinatorių.

Prieš dvejus metus, 33-iosios UNESCO Generalinės konferencijos sesijos Paryžiuje metu, Austrija pasiūlė visus metus skirti kalboms. UNESCO pakvietė vyriausybių, Jungtinių Tautų bei pilietinių visuomenės organizacijų, švietimo institucijų, profesinių asociacijų ir kitų tarpininkų švęsti tarptautinius kalbų metus, stiprinti savo veiklą, įvairiais įmanomais individualiais bei kolektyviniais būdais skatinti ir ginti visas pasaulio kalbas bei skirti ypatingą dėmesį nykstančioms kalboms.

Šia proga Vilniaus mokytojų namai ir Valstybinė kalbos inspekcija vasario 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į vakarą „Kad tu žibutėm pražydėtum...”, kuriame rimtai ir linksmai su įvairiomis interpretacijomis bus kalbama apie barbarizmus ir keiksmus lietuvių kalboje.

Vakare dalyvaus lituanistas prof. Bonifacas Stundžia, dainininkė Veronika Povilionienė, etnologė Gražina Kadžytė ir folkloristas Stanislovas Kavaliauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją