Anot dailininko, tapyti žmogaus kūną yra bene sunkiausia, be to, pasak paties autoriaus – arbatinukai, ar kitos buities formos jam nėra įdomios. Daugumoje paveikslų – paties autoriaus veidas.
„Save visada yra patogiausia tapyti, nes gali kiek nori studijuoti, gali kiek nori kankinti, gali kada nori tapyt pradėti, kada nori baigti – daug mažiau problemų. Pozuotojus renkuosi, kad jie manęs nenervintų, kai pozuoja savo šnekomis ir savo persona“, – sako Ž. Augustinas.
Menotyrinikai sako, kad autorius turi drąsos save vaizduoti tokį, koks yra – dažnai su nemenka ironijos, ar net grotesko doze.
„Šitom dienom yra reta menininkų, kurie tiek dėmesio skiria piešiniui, tiek dėmesio skiria natūros studijai“, – „Panoramai“ teigia menotyrininkė Rūta Jakštonienė.
