Po to, kai per antrąją „Chorų karų“ transliaciją kauniečiai efektingai atliko kantatą „Carmina Burana“, jie pateko į tikrą apkalbų ir intrigų sūkurį. Po to, kai maestro Gintaras Rinkevičius, aptardamas kauniečių choro pasirodymą, pažymėjo, kad jis skambėjo taip, lyg jame dainuotų ne šešiolika, o šimtas dvidešimt žmonių, užkulisiuose ėmė sklandyti apkalbos, jog kauniečiai panaudojo Londono Karališkojo choro fonogramą.
G.Rinkevičiaus nusistebėjimą, kad kauniečių choras skamba taip, lyg jame dainuotų šimtas dvidešimt žmonių, Kauno choro generolo Raigardo Tautkaus širdies draugė ir jo dešinioji ranka Žaneta Dauburytė aiškina paprastai: „Aš tikrai žinau, kad jei G.Rinkevičius ateitų į repeticiją pasižiūrėti kaip repetuojame, jis iš karto suprastų, kad mūsų choras skamba taip, lyg jame dainuotų keturiasdešimt žmonių – visi yra žiauriai stiprūs vokalistai“.
Specialiai portalui KLUBAS.lt Kauno choras pristatė visiškai gyvą „Carmina Burana“ versiją (televiziniame projekte chorai dėl techninių aplinkybių naudoja pritariančių vokalų fonogramą, sudarančią 30 procentų visų per pasirodymą skambančių balsų).