Apie juos yra sukurta daugybė legendų. Tačiau kaip viskas buvo iš tikrųjų? Nors broliai vadinami pramogų verslo senbuviai, bene atviriausią interviu jie yra davę tik kartą - 2001 metais dabar jau nebeegzistuojančiam mėnraščiui "Ore".
KLUBAS.lt skaitytojams siūlome susipažinti su pirmaisais rubrikos "Popkultūros archyvas" herojais - broliais Mindaugu ir Gintaru Bendžiais.
Broliai Gintaras ir Mindaugas Bendžiai jau seniai tapo sinonimu. Vieniems – pigios popmuzikos, kitiems – sėkmingų projektų ir dievinamų atlikėjų krikštatėviais. Nuo mitų ir legendų ištinusiame Lietuvos pramogų pasaulyje kalbama apie jų milijonus. O iš tikrųjų?
O iš tikrųjų prodiuserinė kompanija “Cactus Pro” įsikūrusi taip vadinamojo Klaipėdos “Signalo” (anksčiau tai buvo paprasčiausias buitinių aptarnavimų kombinatas, dabar – įvairiausių kontorėlių ofisėliai) keliuose kambarėliuose. Viename jų – studija (būtent čia gimsta labai nemaža dalis visų radijo hitų), kitame broliai ir jų pagalbininkai kuria verslo planus, atpila reikalingus pokalbius telefonu ir žiūri pro langus Kuršių marių link.
Ledo ritulys, AC/DC ir breikas
Jaunystėje du Plungės jaunuoliai gyveno gana skirtingus gyvenimus – dvejais metais vyresnis Gintaras Bendžius (dabar jam – 29 metai) žaidė ledo ritulį, o Mindaugas važinėjo po sanatorijas. Kalbama, kad jis yra tikras Kaukazo gydyklų specialistas. Plungės “Lino audinių” komanda, už kurią žaidė ir G.Bendžius, buvo vieni didžiausių nevykėlių, tačiau muštis mokėjo kaip reikalas. “Buvo visko, - dabar prisimena G.Bendžius. – Ir nosis, ir lūpa praskelta, ir ranka gipso “paragavo”. Beje, G.Bendžiui teko ir prieš dabartinę NHL įžymybę Darių Kasparaitį žaisti.
Tuo pat metu Gintaras domėjosi ir muzika – kartu su klasės draugais važinėdavo į “Debiutų”, “Roko maršų” koncertus, turėjo odinę striukę, privarytą kniedžių, o namuose be pertraukos sukdavo AC/CD ir DEF LEPPARD įrašus. “Man patiko, kad tas bičas, ir netekęs rankos, būgnais kala”, - prisimena jis savo aistrą hardrokui. Bet tai dar ne viskas – pasirodo, Gintaras su keliais bendraminčiais bei broliu Mindaugu buvo subūręs breiko grupelę. “Važinėdavome po kaimus ir šokdavome, - pasakoja jis. – Ir dabar kai kuriuos judesius galime atlikti”.
Gal tais audringais ledo ritulio, AC/CD bei breiko metais Gintaras ir pasigėrė pirmą kartą? “Kai mokiausi devintoje klasėje, soduose vyko vakarėlis. Su draugais prisigėrėme kažkokio neaiškaus gėrimo ir po to ilgai vėmėme. Paskui iki dvyliktos klasės negalėjau į alkoholį pažiūrėti”, - gurkšteli (šį kartą – kavos) G.Bendžius.
Kai G.Bendžius Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – universitetas) studijavo istoriją ir užklasinės veiklos organizavimą, jo jaunėlis brolis Kretingoje baigė žemės ūkio technikumą ir tapo diplomuotu agronomu. Dar mokydamasis Kretingoje Mindaugas ėjo iš proto, klausydamas GUNS’N’ROSES bei NIRVANA įrašų ir vietinėje televizijoje vedė laidą apie miestelio jaunimėlį. Paskui jis persikėlė į Palangą, kur pradėjo dirbti kultūrinį darbą – organizuoti Žvejų šventes ir panašius dalykėlius.
Honorarų “išmušinėjimo” metas
Dar vėliau jis suvienijo Palangos roko entuziastus – taip pajūrio kurorte atsirado roko klubas. Dar po kurio laiko M.Bendžius tapo Plungės grupės ERDVĖ vadybininku. “Tai nebuvo profesionalu. Tačiau manau, kad ERDVĖ – pirmoji grupė, su kuria mokiausi dirbti, - prisimena M.Bendžius. - Buvome labai jauni. Kai važiuodavome į roko koncertus, prisižiūrėdavome, kaip vyksta “tūsai”, kaip visi geria. O ERDVĖ buvo kuklūs – tyliai sau sėdėdavo, ir tiek”. ERDVĖ garsėjo kaip grupė, kuri nesileisdavo į jokius kompromisus ir visada prašydavo honorarą sumokėti ne alumi, kaip įprasta debiutuojančioms grupėms, bet nors ir nedidele, bet grynų pinigų sumele.
Būdavo ir taip, kad abu broliai (Gintaras tuo metu Lietuvos radijuje vedė laidas apie Žemaitijos jaunimą ir eteryje populiarino Vakarų Lietuvos grupių kūrybą) eidavo pas koncerto organizatorius “išmušinėti” honoraro. Matyt radijo žurnalisto pažymėjimas bei ledo ritulininko išvaizda padėdavo – honorarą organizatoriai sumokėdavo. Broliai tvirtina, kad užtekdavo su organizatoriais tik pasikalbėti: “Honoraro reikalaudavome tokiu balsu, kokio užtekdavo pinigams sumokėti”.
Pradžia – nuo degtinės
Tačiau tai buvo tik žaidimas. Didžiojo brolių verslo pradžia užsimezgė, kai Gintaras baigė mokslus aukštojoje mokykloje ir atvažiavo pas brolį į Palangą.”Turėjau gerus draugus verslininkus, kurie ieškojo, kur investuoti pinigus. Jie pasiūlė užsiimti verslu – vasaros sezonui atidaryti Palangoje visą parą veikiančią gėrimų parduotuvę”, - prisimena broliai. Tai buvo pirmas jų šūvis tiesiai į dešimtuką – pirmoji tokio pobūdžio parduotuvė kurorte atnešė didžiulius pinigus. Mintis apie tokių parduotuvių tinklo kurorte steigimą žlugo, kai licenzija visą parą prekiauti gėrimais išaugo iki “žiauraus” dydžio. Vis dėlto pradinis kapitalas jau buvo sukauptas.
Iš gėrimų verslo broliai persimetė į vieną pajūrio televizijos kanalą, kuris jiems pasiūlė daryti laidą. Taip gimė bene pirmoji juodojo humoro televizijos laida “Trumpas sujungimas”, kuri labai greitai Žemaitijoje tapo kultine. “Kaimietiškas humoras su cinkeliu, kiek primenanti dabartinę “Nosį”, – taip apibūdina ją jos kūrėjai. - Tuo metu buvo dėkingas laikas – užsidarinėjo “Litpolinter” televizija”, buvo likusi beveik tik Lietuvos televizija, o humoro laidų iš viso nebuvo”.
Kultinis durnių įvaizdis
“Trumpas sujungimas” greitai išaugo iš televizijos laidos marškinių – vaikinai pradėjo gastroliuoti, Palangoje įkūrė klubą tokiu pačiu pavadinimu, išleido savo albumą. “Klaipėdoje tuo metu pėsčiomis negalėdavome vaikščioti – visi tuoj apspisdavo, rėkdavo, tampydavo už drabužių”, - šypteli M.Bendžius. Jiems buvo sunku patikėti, kad taip greitai tapo kultu – į per vieną dieną vienoje mokykloje surengtus pirmuosius tris koncertus susirinko pusantro tūkstančio žiūrovų. “Mes patys tuo netikėjome – juk į tai visai nerimtai žiūrėjome”, - juokiasi broliai.
“Trumpas sujungimas” išleido tris albumus: pirmasis išpirktas 10 000 tiražu, antrasis – 8 000, trečiasis – vėl apie 10 000 egzempliorių tiražu. Chm, neblogai.
“Mūsų įvaizdis buvo toks: “Durniui viskas galima”, sceniniai drabužiai – tramdomieji marškiniai. Koncertuodami šokinėdavome nuo scenos, plėšydavome pagalves, purkšdavome vandenį ir limonadą”, - pasakoja broliai. O užkulisiuose? “Užkulisiuose įvaizdis dingdavo”, - juokiasi jie.
“Trumpo sujungimo” karštligė kelerius metus krėtė Vakarų Lietuvą. “Tačiau jau tuo metu norėjosi padaryti dalyką, kuris sudomintų visą Lietuvą. Be to, nuo pat pradžių “Trumpas sujungimas” buvo kaip atrakcija, tačiau vėliau tai pabodo. Malonu tai prisiimti, tačiau supratau, kad tai ne mano vieta, - sako M.Bendžius. - Kalbėjomes su Gintaru ir abu supratome, kad norime veikti ne scenoje, bet užkulisiuose, mėginti užsiimti prodiuserine veikla. Čia, Lietuvoje to nebuvo, nors visas pasaulis taip jau dirbo. Įdomu buvo ir tuo, kad tai yra komandinis darbas. Tai natūralu – vienas žmogus gali sukurti gerą dainą, kitas – ją atlikti. Vienas žmogus niekada nepasieks to, ką pasiekia komanda”.
Kiekvienam projektui “Cactus Pro” komanda rašo verslo planą. “Mūsų komandoje yra žmogus, baigęs ekonomiką ir tai puikiai išmanantis. Būna, kad kažkas sako – nieko iš tos grupės nebus. Bet mes žinom, kad bus. Ir kol kas, tfu tfu, tai suveikė” – į stalą pabeldžia M.Bendžius.
Ištraukė sėkmingą kortą
Jie pradėjo nuo XXL JUNIOR, vėliau mutavusios į JUNIOR. Į šį projektą broliai investavo 10 000 savo uždirbtų litų. “Mums tai buvo pakankamai dideli pinigai, bet, aišku, ne paskutiniai. Tai - kaip žaidimas. Juk čia irgi statai kortą. O jei tą dieną neina korta ir prasiloši iki siūlo galo, vadinasi, esi prastas lošėjas”, - kaip mat literatūrinį palyginimą suranda G.Bendžius.
Pirmasis rezultatas – nupirkta 15 000 kopijų debiutinio XXL JUNIOR albumo. Kaip debiutantams tai buvo velniškai geras rezultatas, tačiau broliai tik suraukia kaktas ir sako: “Vidutiniškai. Tuo metu buvo atlikėjų, kurie parduodavo per 20 000 savo albumų kopijų”. Antrasis JUNIOR albumas jau savotiškai maloniai nokautuoja ir brolius – “Meilė ir Ugnis” parduodamas 45 000 kopijų tiražu, kitas albumas “Vienišos širdys” – 37 000 kopijų tiražu. Natūralu, kad apakinti tokių rezultatų ir broliai, ir leidybinės firmos atstovai, ir patys JUNIOR nariai tikėjosi, kad “Bevardė žvaigždė” be vargo pasieks 30 000 kopijų kertelę. Tačiau šis albumas vos išstenėjo 8 000 parduotų kopijų. “Aišku, tai buvo fiasko, bet jis turėjo daug objektyvių priežasčių - tuo metu rinkoje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė situacija”, - aiškina G.Bendžius. O galbūt publikai jau buvo atsibodusi JUNIOR? “Ne, - tvirtina G.Bendžius. – Nes po to “Geriausių dainų” buvo parduota 20 000 kopijų. Ir dabar kas mėnesį parduodama po 300-400 kopijų per mėnesį”.
Ar JUNIOR nusprendė “užraukti” broliai? “Manau, kad mes visi kartu priėmėme šį sprendimą. Pasakėme grupei, jog galime tęsti, bet situacija yra sudėtinga. Buvo vienbalsiai nuspręsta pasitraukti. Bet mes ir dabar puikiai sutariame”.
Aišku, viena prabangiausių visų laikų Lietuvos popgrupių taip lengvai nemiršta – kol kas JUNIOR vardas dar gali padėti uždirbti vieną kitą litą arba dolerį. Štai, Gintaras Bendžius su MANGO merginomis viešėdamas Amerikoje išgirdo, kad vietos lietuviai norėtų savo šalyje pamatyti ir JUNIOR. Ir ką jūs manote? JUNIOR kaip Feniksas pakils iš pelenų dar keliems koncertams Amerikos lietuviams.
Kaip dirbama brolių “kooperatyve”? “Kiekvienas projekto dalyvis gauna procentą nuo įdėto darbo. Ir tai galima lengvai paskaičiuoti. Net tą patį balsą gali vertinti pagal tai, kiek jis tame projekte turi svorio”, - pasakoja Gintaras. “Žinai, kaip galima “užsikalti”? – jį pertraukia Mindaugas – Pasistatai vieną kilovatą garso, kelias lempas, į sceną išeini su tais pačiais džinsais, su kuriais atvažiavai, be to, prieš išeinant į sceną reikia būtinai “įkalti”. Yra daug tokių pavyzdžių, tik aš nenoriu jų minėti. O JUNIOR buvo kokybiškas projektas”.
Grotuve – hip hopas ir Lou Reedas
Tūkstančiai Lietuvos merginų ir šimtai vaikinų broliams išbučiuotų rankas, kad šie į pasaulį paleido JUNIOR, MANGO, PIKASO, Deivį. Tačiau nuo pat Mindaugo ir Gintaro Bendžių veiklos pradžios juos purvais be gailesčio drabsto tokios muzikos priešininkai. “Mes nesuformuosime rinkos, mes dirbame jai, - į kaltinimus atsako broliai. – Normalus muzikantas turi groti tai, kas žmonėms patinka. Kai išgirsti, jog muzikantas sako – “aš išmokysiu tautą klausyti geros muzikos” – tai vertini kaip absurdą. Jei žmogus nori pragyventi iš muzikos, jis turi atsižvelgti į publikos skonį”.
Brolių grotuvuose sukasi CHEMICAL BROTHERS, PRODIGY, Lou Reedas, Dido, amerikietiškas hip hopas ar Stingas, tačiau kai kalba prasideda apie verslą, jie savo asmenines simpatijas greitai pamiršta. “Praėjusiais metais Lietuvoje buvo parduota 80 000 RUKI V VERCH įrašų kopijų, - sako Gintaras. – O kiek, tarkim, Deivio mėgstamų grupių – CURE ar RADIOHEAD? Lietuva – maža rinka, kitas reikalas – pasaulinė rinka. Mes juk nesam nusistatę prieš jokį muzikos stilių.Nesame idealistai, esame pragmatikai. Jei turėtumėme milijoną, gal leistumėme sau ir tai – dirbti su kitokią muziką kuriančiais atlikėjais”.
Šiandien broliai Bendžiai savo sąskaitose milijono neturi. Bent jau jie taip tvirtina. Neturi ir limuzino. Ir apskritai, kai jie sako jog “jei nori užsidirbti pinigų – į muziką geriau nelįsk”, atrodo, jog vienas pelningiausių popgrupių globojantys vaikinai yra ties bankroto riba. Tačiau jie tuoj pat pradeda kalbėti optimistiškiau: “Mes dirbame darbą, kurį ir norime dirbti. Bus nauji projektai – tikrai neapsiribosime vien Lietuvos rinka. Juk prastas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Būna ir mums, kad pagalvoji – viskas atsibodo. Tačiau kitą dieną atsikeli ir džiaugiesi – ei, aš myliu šį darbą. Kaip man gerą jį dirbti!”
Okay, vaikinai. Paskutinis klausimas – teko truktelti “turčių kaifo” kokaino? “Argi kas nors pasiūlys narkotikų tiems, kurie 90 procentų Lietuvos muzikantų pavadino narkomanais”, - juokiasi Mindaugas Bendžius.
Pokalbis baigtas. Kava išgerta. Važiuoju mikroautobusu. Radijas groja MANGO dainą – vadinasi, nubyrės dar keletas litų už autorines teises. Virš “Signalo” šviečia saulė. O ten, keliuose kambarėliuose turbūt jau brandinamas Rusijos muzikinės rinkos okupacijos planas. Gali būti, kad tai bus žaidimas va bank. Bet kas nerizikuoja, tas…