Kas privertė žavią moterį atsargiau žiūrėti į dalijamus interviu? Su Klubas.lt žurnalistais moteris pasidalijo neigiama patirtimi, kuri privertė atsiriboti nuo kai kurių žiniasklaidos priemonių.
Ponia Inga save vadina šiek tiek senamadiška – į interneto erdves ji užklysta tik tuomet, kai reikia pasitikrinti elektroninį paštą, o vietoje interneto svetainėse skelbiamų žinių apie tai, kas dabar vyksta pasaulyje, moteris mieliau sklaido laikraščių lapus.
Paklausta, ar neįdomu paskaityti interviu su Lietuvos įžymybėmis, su kuriomis klubą „Latino“ ir restoraną „Briežių medžioklė“ valdanti moteris susitinka ne tik darbo reikalais, bet ir artimai bendrauja dalyvaudama visuomeniniuose renginiuose, Inga pripažįsta, jog nuo pramogų žanro žiniasklaidos nėra atsiribojusi, tačiau lieka ištikima „popieriniam formatui“.
„Man maloniau skaityti laikraštį,žurnallus, o po portalus naršyti nėra laiko ir noro, nes tai tokios erdvės, kur žmonės dažnai straipsnį skaito tik tam, kad galėtų pasidrabstyti purvais. Stengiuosi portalams ir pati interviu neduoti. Žinoma, savo nuomonę turi ir spaudos skaitytojas, bet tai visai kas kita – jis paskaito ir savo nuomonę pasilieka sau, o kam to reikia, kad tave ten visaip kritikuotų, išdėtų į šuns dienas, išgalvotų nebūtų istorijų“, - sako I. Budrienė.
Kritikos strėlių ponia Inga negaili ne tik komentatoriams, į kurių „rašliavų“ turini ji nesigilina ir komentarų apskritai neskaito, bet ir žurnalistams, kurie, anot I. Budrienės, ne vieną ir ne tris kartus visuomenei nupiešė visiškai kitokį jos portretą. I. Budrienei teko perskaityti ne vieną pasaką apie tai, „kaip ji pas būsimą vyrą Darių dirbo administratore ir todėl iš pelenės princese pavirto“ ir apie tai, „kaip tapo kristalų karaliene“ – visa tai ir dar daugybė „žinių“ I. Budrienė vadina visiškais absurdais, po kurių moteris su žurnalistais vengia bendrauti net aktualiomis visuomenei temomis.
Praėjusią savaitę ponia Inga lankėsi Kauno vaikų globos namuose, kur organizavo sauskelnių pašalpos akciją, o dabar jau deda pirmus štrichus kitam svarbiam projektui Vilniuje – moters dėka Vilniaus vaikų namų auklėtiniai turės savo krikšto tėvus. Nors atlieka gerą darbą, moteris apie tai kalbėti taip pat vengia.
„Mes organizuojam, norim gero. Vilniuje labai daug vaikų niekas nelanko, bet atsiranda gerų žmonių, kurie mus susiranda patys reikšdami norą pakrikštyti paliktuosius. Bet išeina užburtas ratas, kai tai paskelbiama viešai: „Budrienei vėl reklamos prireikė, ji čia asmeniniais tikslais visokiais projektais užsiima...“. Tai kam to reikia, kam to juodinimo komentaruose? Man nei reklamos reikia, nei aš asmuo koks viešas, man užtenka tos veiklos, kurią aš pati darau ir džiaugiuosi kai žurnalistai kviečia pakalbėti ne tik apie kristalus,automobilius,sukneles ir kitus paviršutiniškus dalykus,bet ir daug prasmingesnę veiklą,kuria aš užsiimu jau ne vienerius metus “, - pasakoja I. Budrienė.
