Kadangi festivalis yra visų gerbiamas ir puikiai organizuotas, vos įvažiavus į Baltarusijos pasienio punktą ir pateikus kartu su dokumentais iškvietimus, išbėgo pamainos viršininkas ir kone maldaudamas prašė: „Tik nestovėkite eilėje! Jūs turite būti praleisti iš karto!“ Kartais „ukazai“ yra puikus dalykas...

Vos įvažiavus užsipildyti kuro (kokios mielos mums pasirodė jo kainos) į pirmą kolonėlę, profesorius Virgilijus Noreika išlipo pramankštinti kojas. Pamatęs maestro, pro šalį važiuojantis sunkvežimio vairuotojas išsišiepė geraširdiška Kūlverstuko šypsena ir, nuspaudęs garsinį signalą, pagarbiai apsuko aplink mus ratą. Atsidūrus Vitebske pasinėrėme į festivalio šurmulį – mat be gausios armijos atlikėjų į miestą suvažiuoja ne tik visa Baltarusija, bet ir dalis Rusijos, bei Ukrainos. Žmonių visur minios. Kitą dieną vyko atidarymo koncertas. Man ši diena buvo sunkiausia per visą festivalį, kadangi teko tiesiogiai susigrumti su OMON kareiviais. Mat atvykęs A.Lukašenka nutūpė su savo malūnsparniu prie pat viešbučio, kuriame gyveno V.Noreika. Žinoma, saugumo sumetimais, aplinkui viskas buvo uždaryta. O aš privalėjau maestro pristatyti į koncertą. Sustabdo mane ginkluotas patrulis ir sako: „Važiuoja Prezidentas. Stok - arba šausiu!“ O aš jam sakau: „O aš vežu Tarybų Sąjungos Liaudies Artistą (iki šiol post sovietinėje erdvėje tai pats garbingiausias titulas), kuris turi dainuot tavo Prezidentui ir jei mane nušausi, jis paklaus: „O kur Noreika?“ Nepatikėsite, bet suveikė, prie salės A.Lukašenka ir V.Noreika buvo privežti beveik tuo pačiu metu, tik per skirtingas duris įėjo.

Užkulisiuose vyravo „karinė parengtis“ – ir dėl Prezidento, ir dėl būrio pirmo ryškumo atlikėjų. Tą vakarą koncertavo Laima Vaikulė, Dimitrijus Koldunas, Olegas Gazmanovos, Maksimas Galkinas, Nikolajus Baskovas ir žinoma - Dima Bilanas. Su dauguma jų gyvenome viename viešbutyje, todėl matydavomės ir per pusryčius ar repeticijas. Visi be galo garsūs ir, žinoma, skirtingi. Vieni susireikšminę kaip Nikolajus Baskovas nuo savo svarbumo vaikšto žemės nesiekdami, kiti susikaupę, kaip Maksimas Galkinas, prieš pasirodymus su niekuo nebendrauja, o treti, kaip Olegas Gazmanovas, visada šypsosi ir mielai bendrauja.

Olegas turi įprotį atvykęs į bet kurį miestą nusipirkti dviratį ir visur su juo važinėti. Sklando anekdotas, kad jis specialiai važinėja net po užmiestį, kol pamato gražią merginą ir tada būtinai paklausia: „O kaip nuvykti į biblioteką?“. Bet kuriuo atveju buvom liudininkai, kaip jis ir į generalinę repeticija su dviračiu net į sceną įvažiavo. Scenoje matant Maksimą Galkiną, galima susidaryti įspūdis, kad jis improvizuoja ir kuria vietoje. Tačiau taip nėra. Viskas apgalvota ir atidirbta iki detalių. Visada atsižvelgia kas koncertuos po jo ir su malonumu „patraukia per dantį“ visus kolegas. Kliuvo ir Nikolajui Baskovui, Josifui Kabzonui. O kai scenoje pasirodė visų numylėtinis Dima Bilanas, be audringų ovacijų, kurį laiką girdėjosi ir skanus juokas. Tačiau Dima greit sustatė viską į savo vietas: neeilinė energija ir charizma sužavėjo visus.

Profesorius Virgilijus Noreika taip pat buvo sutiktas labai šiltai. Paradoksalu, bet būtent profesorius per atidarymą vienintelis dainavo baltarusiškai...Ir bene vienintelis be fonogramos ir gyvai.

Šaltinis
Draudžiama Klubas.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur, taip pat platinti mūsų medžiagą be sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Klubas.lt kaip šaltinį.
Klubas.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją