Šie žmonės – garsiausi, bet ne vieninteliai, mūsų šalies stilistai, kurie savo patarimais, skoniu ir išmone padeda ne tik sau, bet ir kitiems, atrodyti stilingai.

Sąvoka „stilistas“, net ir pačiam stilistui Kęstui Rimdžiui šiandien skamba tarsi keiksmažodis. Juolab, kad visi aplinkiniai mano, jog stilisto darbas nerimtas: „Žmonės galvoja, kad stilistais dirba tie, kurie neturi jokio išsilavinimo ir nieko daugiau nesugeba, todėl pasirenka šį darbą, o iš tiesų tai yra atsakingas darbas reikalaujantis nemažai pastangų ir laiko.“

Tai kas gi tas stilistas ir kam jis reikalingas? Apie savo (ir kolegų) darbą pasakoja vienas iš dviejų Lietuvoje gerai žinomų stilistų Kęstas Rimdžius. Beje, nors visuomenėje geriausiai žinomi stilistai yra Kęstutis Rimdžius ir Mantas Petruškevičius (reklama – visagalė), Kęstutis sako, kad šios srities specialistų yra be galo daug. K. Rimdžius mano, kad visų pirma stilistą reikėtų atskirti nuo dizainerio ir plaukų stilisto. Pastarasis – kuria jums šukuoseną ir modeliuoja jūsų plaukus, o dizaineris – kuria jums drabužius ar avalynę. Tuo tarpu stilistas dirba ir vieną, ir kitą darbą. „Stilistas gali dizainerio sukurtus drabužius komplektuoti su pirktais parduotuvėje, parinkti avalynę, aksesuarus, šukuoseną ir makiažą – stilistas kuria visumą“, – sako K. Rimdžius.

Kęstučio nuomone, stilistu dirbantis žmogus turi išmanyti ne tik kaip derinti spalvas ir drabužius, bet ir kaip padaryti makiažą ar šukuoseną – šiuos dalykus stilistas turi mokėti pats arba dirbti su labai patikima ir profesionalia komanda: „Juk nežinodamas, kokio galutinio rezultato nori ir nežinodamas, kaip visas procesas atliekamas, negalėsi visažistui ar kirpėjui paaiškinti, kaip viskas turi atrodyti.“

Stilistai, anot K. Rimdžiaus, dažnai dirba su televizijos ir scenos žmonėmis, kuria sceninius ir proginius įvaizdžius, tačiau natūraliai daugėja ir paprastų klientų, kurie nori susikurti įvaizdį, pasipuošti vakarėliui ar atnaujinti savo spintos turinį pasikeitus sezonui.

K. Rimdžius jau ketverius metus su kolegomis dirba įvaizdžio studijoje, kurioje įvaizdis kuriamas nuo A iki Z: „Stilistas su kliente gali eiti į „Kristiana“, „Zara“, pas dizainerį ar išvažiuoti apsipirkti į kitą pasaulio kraštą – jis patarinėja grožio ir mados klausimais.“

Kęstutis sako, kad stilisto paslaugos scenos žvaigždei pigesnės, nei dizainerio – juk kur kas pigesnis parduotuvėje pirktas ir stilisto perdarytas, scenai pritaikytas, drabužis, nei dizainerio siūtas apdaras – galbūt dėl to daugelis žvaigždžių renkasi stilisto paslaugas. Pavyzdžiui, šį paprastą parduotuvėje pirktą švarką Stano koncertams pritaikė M. Petruškevičius.

Vis dėlto stilistų paslaugomis naudojasi ne tik mūsų scenos pažibos. Kasdieniam vartojimui, kaip sako K. Rimdžius, žmonės į stilistus kreipiasi, kai keičiantis sezonui nori pertvarkyti savo spintas ar atnaujinti garderobą. Paprastai tai būna užsiėmę ir drabužių paieškoms laiko neturintys žmonės. Stilistas sako, kad jo ir kolegų paslaugos reikalingos tiems, kuriems sunku apsispręsti ne tik, kokie drabužiai madingi (apie tai rašoma spaudoje ir rodoma televizijoje), bet ir kokie drabužiai jiems gražiausiai tinka.

Klienčių gausa ir vis didėjanti stilistų paklausa – šio darbo sėkmės įrodymas. Kęstutis sako, kad jo klientų sąrašas vis plečiasi ir jis turi apie 40 pastovių klientų bei dar daugiau vienkartinių klientų, kurie stilisto paslaugomis naudojasi tik ypatingomis progomis.

Kitaip tariant – stilisto paslaugų gali prisireikti kiekviename žingsnyje. Tačiau iš kur žinoti, kad šis žmogus mums patars tinkamai ir nesugadins mūsų išvaizdos? K. Rimdžius sako, kad išmanymas atsiranda su praktika, darbo įgūdžiais ir kolegų darbo stebėjimu. Bet ir išsilavinimas be galo svarbu. K. Rimdžius prasitaria, kad ir pats vis dažniau pasvarsto apie galimybę studijuoti dizaino specialybę.

O kol pats turi pakankamai klienčių ir jomis dar gali pasidalinti su kitais kolegomis, K. Rimdžius, stilistas ir kirpėjas, dėl darbo trūkumo gali nesukti sau galvos. Tuo atveju, jei turi labai daug darbo ir nespėja pagelbėti klientams, stilistas jiems rekomenduoja savo kolegas. Manto Petruškevičiaus ir kitų stilistų K. Rimdžius konkurentais nelaiko, nes, anot jo, tie patys klientai dažnai išbando kelių stilistų paslaugas ir „eina ratais“.

Taigi, M. Petruškevičius ir K. Rimdžius – ne konkurentai. Ir taip yra ne tik dėl stilingomis norinčių būti ponių gausos, bet ir dėl skirtingų šių stilistų kuriamų stilių. Pasak K. Rimdžiaus, jo kolega kuria personažus – mėgsta prabangą, ryškius didelius akcentus ir papuošalus, o jis pats kuria paprastesnį, gatvės stilių.

Taigi, mielosios ponios, išsirinkti tikrai nebus sunku. Kibkitės vienam jų į parankę ir pirmyn į „shoppingo“ maratoną.