Tokie tvirtinimai, ypač pasigirstantys taip greit po filmo pasirodymo ir taip sutartinai skleidžiami, gali kelti įtarimą, kad vadinamieji kino kritikai tik pučia į bures laivo, kurį jau varo į priekį galinga kino pramones mašina.

Vis dėlto šis manieringas palyginimas čia kažin ar tinka, nes "Malholando kelias" tikrai geras filmas. Ar jis geriausias iš visų Lyncho filmų - klausimas labiau tinkantis bokso ringui, bet "Malholando kelias" tikrai daugiau mažiau nuosekliai tęsia "Mėlynojo aksomo" ("Blue velvet"), "Tvin Pykso" ("Twin peaks, Twin peaks: fire walk with me") ir "Prarasto greitkelio" ("Lost highway") temas.

"Malholando kelio" siužetas sunkiai nupasakojamas, net jei pasakojantysis ir manosi tą siužetą supratęs. Daugelyje recenzijų Lyncho filmas apibūdinamas kaip paklūstantis sapno logikai. Tuo gali būti žymima, tiek tai, kad tokio apibūdinimo autorius nesuprato kaip vystosi Lyncho filmo siužetas, tiek tai, kad šis siužetas vystomas sekant neįprastom taisyklėm, kurios gali stebinti ir gąsdinti.

Ir toks Lyncho metodas tikrai veikia. Atrodo jau visą pusvalandį sėdi ir žiūri kiek keistą istoriją, kurioje dar niekas neišaiškėjo, bet yra jaunas ambicingas režisierius, kurį mafija verčia paimti į savo filmą vaidinti vieną aktorę. Kas ką? Mafija ar jaunas menininkas? Kaip doras kino filmų vartotojas sėdi ir lauki kol viskas išaiškės.

Nieko panašaus neįvyksta. Rimtas kino verslininkų susitikimas sužlunga, nes paruoštas blogas espresso. Režisierius randa savo žmoną/draugę su kažkokiu valkata lovoje. Kaubojus jam išaiškina jo pasirinkimų prasmę. Painiava, kuri neatgraso, bet skatina skverbtis giliau. Tiesa, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, bet, manau, pamėginti verta. Kaip visada Lynchas dirba su Angelo Badalamenti ir kaip visada filmo garso takelis yra nuostabus. Garsas ne tiesiog atitraukia nuo vaizdo, kai pastarasis yra ne toks įdomus, bet atvirkščiai - išplečia vaizdo suvokimo ribas. Jau "Tvin Pykso miestelis" pademonstravo, kaip paprastos, iki begalybės banalios provincialaus valstijų miestelio gatvės gali pasirodyti visai kitokios, jei šalia skamba muzika.

"Malholando kelyje" tai išnaudojama ne mažiau sėkmingai. Raudonų, sunkių aksomo užuolaidų (prisimenate "Tvin Pyksą"?) teatre keleto žiūrovų akivaizdoje moteris dainuoja keistą ariją; melodija tokia graži, kad moteris scenoje visiškai panirusi į ją, ji negali sustoti… Paskui ji krenta ant žemės, o dainavimas tęsiasi… Tipiškai linčiška - įtraukti ir ištraukti pagrindą iš po kojų…

Kriminalinis trileris-komedija-erotika-mistika (čia)? Galima ir taip apibūdinti, nes visi šie elementai filme tikrai yra. Ir dar daugiau, komedija yra labai juokinga, erotika - jaudinanti, trileris - gąsdinantis, o mistika - įtraukianti. Keturi viename. Tikra vertybė už jūsų 10, 12, 14 litų. Puikus produktas šeštadienio vakarui. Bet kas, jei visa tai tik sapnas…