Apie ką mes čia…
Norėdama išgelbėti savo brolį nuo kalėjimo, kriminologijos studentė Chloja nusprendžia suvaidinti savo mirtį, patekti į morgą, kuriame yra įkalčiai, ir galiausiai juos sunaikinti. Tačiau vos tik patekusi tarp mirusiųjų, mergina netikėtai išsiaiškina, jog morgui vadovauja teismo medicinos ekspertas, kuriam žmonių gyvybė nieko nereiškia, nes jis iš jų pelnosi juodojoje rinkoje pardavinėdamas organus. Ar Chlojai pavyks pasprukti? Nežinia, nes yra dar kai kas, kas kardinaliai sujaukia Chlojos planus kuo greičiau išnešti kudašių iš morgo.
Kūrinio turinys
Pats filmas savo pateikimu atrodo pakankamai paprastai ir tuo pačiu primena tuos B kategorijos siaubo trilerius, kurie dažniausiai atsidurdavo DVD lentynose. Tačiau yra vienas didelis niuansas, kuris ir privertė mane atkreipti dėmesį į šią juostą. O tuo niuansu tapo visai patraukliai skambantis siužetas. Todėl jeigu jau kalbėti atvirai, filmai apie žmogaus išlikimą sudėtingose sąlygose ar jo beribį norą išgyventi, dažnai sugeba prikaustyti prie ekrano. Ir su šia juosta yra panašiai, nes žiūrėdamas ją kartais jaučiau įtampą dėl stresinių, staigių, nemaloniai nuteikiančių ir net kelių sunkiai nuspėjamų situacijų. O tas bendras B kategorijos siaubo kino pavidalas net nerėžė akių, kas jau yra tikrai pagirtina.
Bet su veikėjais filme bei bendra dramaturgija yra viskas prastai, nes apart teismo medicinos eksperto ir tuo pačiu pagrindinio juostos antagonisto nėra nei vieno įdomaus personažo, kuris bent kažkiek galėtų prikaustyti prie ekrano. Ir taip, Chloja, kuri šiame pasakojime atlieka svarbiausią vaidmenį, atrodo labai neryškiai, jog net nesinori dėl jos jaudintis. Pasikartosiu, jog blogiukas gavosi išties neblogas, todėl jeigu ne jis, filmas prarastų didesnę dalį savo žavesio.
Kraujo, atvirų epizodų ir nemalonių akims momentų yra, nors jie nėra jau tokie žiaurūs kaip to norėtųsi, o ir taip vadinami „siaubo šokliai“ buvo kažkiek nuspėjami dėl kai kuriuose epizoduose dirbtinai keliamos įtampos. Tiesa, kas dar yra smagu, jog filmas nėra nuobodus, todėl jis bent jau man susižiūrėjo tikrai žvaliai, kas jau sukelia šiokį tokį pozityvų jausmą nuo peržiūros.
Techninė juostos pusė
Užsiminiau, kad juosta atrodo taip, lyg ji būtų kurta televizijai ar namų sąlygoms, todėl tas B kategorijos braižas čia labai ryškiai matosi dėl pernelyg pigaus produkcijos dizaino. Nors čia dėl to man yra keista, nes kaip ir beveik visas veiksmas šiame filme buvo perkeltas beveik į vieną erdvę, o tai, kaip žinia, visuomet leidžia gerai sutaupyti kūrėjams. Na, tiek to. Užtat komplimentų nusipelno kai kurie meninio apipavidalinimo elementai su grimu priešaky ir žinoma operatoriaus darbas, be kurio kameros manevrų filmas atrodytų nykiau. Vaizdo montažas, garso montažas ir muzika tvarkoje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didžiausia filmo žvaigždė – Jerry‘is O‘Connellis, kuriam pavyko iš itin kraupios bei nemalonios perspektyvos perteikti pagrindinį juostos blogietį. O ir jo vaidybiniai sugebėjimai šiame filme buvo visai pakenčiami. Kodėl? Na, nes kituose projektuose jis tiesiog dažnai pervaidina.
Pagrindinio vaidmens atlikėja Bailee Madison stengėsi kažką išgauti iš jai patikėtos veikėjos, bet gavosi tiesiog neįdomus šnipštas, nors bloga vaidyba ji tikrai nepasižymėjo. Taip pat filme turime Anthony Turpelą, Chrisą Lee, Sterlingą Beamoną ir dar kelis epizodiškai pasirodžiusius aktorius.
Verdiktas
„Tarp mirusiųjų“ – nors ir primenantis tuos pigius B kategorijai priklausančių siaubo trilerius, bet visai žiūroviškas ir savo gvildenamu siužetu patrauklus režisieriaus Patrickos Lussiero naujas darbas, kurio didžiausiu pliusu tampa aktoriaus Jerry‘io O‘Connellio suvaidintas blogietis, įtampa ir neužtęstas veiksmas.
