Apie ką mes čia…
Filmuodamas mažo biudžeto zombių apokalipsės filmą, režisierius Remis išveda filmavimo komandą iš kantrybės dėl savo šlykštaus charakterio ir milžiniško perfekcionizmo. Maža to, jis nusprendžia pagyvinti atmosferą ir suteikti filmui tikrovės jausmą dėka paslaptingo ritualo, kuris iš amžino miego gali prikelti gyvus numirėlius. Tačiau jis nesuvokia, kad visai netrukus filmas virs realybe ir jam pačiam teks gelbėtis nuo artėjančio zombių pavojaus.
Kūrinio turinys
Tokie eksperimentiniai ir žanriniai kokios nors specifinės temos projektai visuomet sugeba prikaustyti žiūrovų dėmesį, nes jų nėra tiek ir daug prikurta, kas aišku padaro juos unikaliais. Ir mano nuomone, Michelis Hazanavicius surežisavo tikrai smagų, nors ir ne tokį jau originalų projektą, kuris savo ruožtu labai primena tokius komedinius zombių temos projektus kaip „Zombis vardu šonas“, „Zombių žemė“ ir „Mirusieji nemiršta“. Tad pasijuokti ir kartu išties smagiai praleisti laiką su šiuo filmu tikrai galima. Bent jau aš gavau neblogą pramogą, kuri, tiesa, mane aplankė tik įpusėjus šiai juostai. O tai, aišku yra ganėtinai svarbus niuansas. Kodėl? Nes visas filmo smagumas prasideda po 40-50 minučių, todėl raginu išlaukti, o ne palikti salę kaip tai padarė keli mano seanse buvę žmonės.
Kas man čia labiausiai patiko, tai mažo biudžeto kino filmavimo užkulisių perteikimas. Viskas šiuo atveju buvo pristatyta per labai atvirą ir tiksliai atrodančią perspektyvą, kas aišku leidžia žiūrovams susipažinti su tokio nišinio kino kūrimo aspektais. Ties tuo nenoriu išsiplėsti, bet pačiam teko domėtis apie tokio tipo filmų kūrybą, tai galiu pasakyti, jog natūralumas čia dominuoja nuo pradžios iki pat finalo. O kas liečia pačius zombius, tai komiški ir absurdo turintys epizodai ne vieną kartą mane prajuokino savo kvailumu ir išradingumu, dėl ko žinoma reikia jau padėkoti režisieriui, kuris dar ir parašė šiam filmui scenarijų.
Patys veikėjai pateikti iš labai standartinės pozicijos, todėl nieko ypatingo juose nepamačiau, nors kiekvienas iš jų turėjo charakterį ir spinduliavo savotiška charizma. Bet labai jau išskirtiniais bruožais, deja, jie nepasižymėjo. Tiksliausias ir juokingiausias iš visų – Remis, kurio kaip ir nekenti dėl jo bjauraus charakterio, bet tuo pačiu sergi už jo likimą. Jis vežė visą siužetą ant savo pečių, nors ir buvo atsakingas už sukeltą pavojų visiems kolegoms.
Daugiau apie šį filmą kaip ir nereikia nieko sakyti, nes jeigu Jums yra priimtinas žanras, patinka pati tema ir mėgstate europinį kiną, jis tikrai privers kelioms valandoms užsimiršti ir pasinerti į Michelio Hazanaviciaus išgalvotą tikrą absurdo teatrą dideliame ekrane.
Techninė juostos pusė
Filmo vizualus stilius primena tuos pigius „šiukšlėmis“ (angl. „trash“) vadinamus projektus, dėl ko jį žiūrėti yra dar smagiau. Be to, vieno dublio filmavimas ir visiškai nematomas montažas pridavė šiai juostai savitą cinkelį, kuris galiausiai pavertė ją į itin gyvą bei dinamišką reginį. Produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas irgi be priekaištų, o labai energingas garso takelis bei vyraujanti ekrane smagi atmosfera dėka įvairiausių kameros darbo subtilybių neleido nuobodžiauti nei vienai akimirkai. Kaip ir rašiau, pramoga čia tikrai superinė, jeigu atitinkamai nusiteiksite ekrane rodomam absurdui.
Aktorių kolektyvinis darbas
Man patinka, kad ir aktoriai šiam filmui buvo parinkti atitinkamai gerai. Vien už Romaino Duriso vaidybinius sugebėjimus galima nuoširdžiai paploti. Jis buvo fantastiškas visame kame. Taip pat labiausiai iš kitų ekrano veidų patiko man Berenice Bejo, Gregory‘is Gadeboisas ir Sebastienas Cahssagen‘as, nes jų įkūnyti personažai buvo išties įdomūs.
Verdiktas
„Baigta!“ – absurdo kupina, kruvina ir be galo smagiai nuteikianti zombių temą nagrinėjanti juoda prancūzų režisieriaus Michelio Hazanaviciaus komedija, kurios cinkeliu tampa labai netipinis filmavimo būdas ir pats produkcijos dizaino stilius. Visa tai vainikuoja tokie geri aktoriai kaip Romainas Durisas su Berenice Bejo, kurie ekrane spinduliuoja milžiniška ir žiūrovus paperkančia charizma.
