Ar šis psichologinis siaubo trileris pranoks ankstesnius kino kūrėjo darbus ir tuo pačiu galės išsiskirti iš kitų „A24“ projektų?
Apie ką mes čia…
Norėdama užsimiršti po patirtos asmeninės tragedijos, vyro netekusi Harper išvažiuoja į atokų Anglijos miestelį, kuriame tikisi rasti išsvajotą ramybę. Tačiau visai netrukus jos poilsis pavirsta į tikrą košmarą, nes jai atrodo, kad kažkas pradėjo ją sekti. Kas ją seka? O gal tai tik laki moters vaizduotė? Kaip ten bebūtų, bet visai netrukus Harper patirs tai, ko dar nebuvo gyvenime patyrusi.
Kūrinio turinys
Žinote, kokia didžiausia šio filmo, kaip ir daugelio studijos „A24“ projektų, problema? Jis nėra skirtas masiniam žiūrovui, jis skirtas kino gurmanams ir žanro snobams, kurie sugeba įsigilinti į kontekstą ir tuo pačiu nagrinėti kūrėjų paslėptus simbolius. Tad eilinis, pramoginiais tikslais į kino salę užsukęs žiūrovas dažniausiai po seanso lieka nesupratęs, ką ką tik pamatė. Šis filmas daugiasluoksnis, su gana neaiškia potekste. Tai gali nulemti ne itin pozityvius žmonių įvertinimus.
Kitas svarbus momentas – tai nėra tipinio pobūdžio siaubo fimas. Tai labiau psichologinis trileris su stiprios dramos doze. Dėl šios priežasties elementarūs siaubo elementai pavirsta slegiančia įtampa, kuri priverčia jaustis nejaukiai. Tačiau žiūrint filmą po tam tikro momento po truputį tampa aišku, kas vyksta ir kodėl tai vyksta. Puikiu pavyzdžiu galėčiau pateikti Darreno Aronofsky‘io 2017 metų filmą „Motina“, kurį norint suprasti irgi reikia būti įsigilinusiam į Biblijos motyvus ir religinius aspektus. Šičia tema kita, bet apie ją nenoriu plėtotis dėl savaime suprantamos priežasties.
Personažų filme nėra daug, o tiksliau – veidų, nes yra tam tikros vieno žmogaus variacijos, kurios su kiekvienu nauju epizodu keičia įvaizdį ir tampa savotišku vedliu į pagrindinės veikėjos kančias ir siaubą. Kalbant apie Harper, ji fantastiškai perteikia moteriškas baimes, kurios tampa itin svarbiomis siekiant suvokti, kas ji tokia yra.
Šio filmo pateikimas nėra labai žvalus, tačiau netrūksta smurto perpildytų epizodų ir ganėtinai nemalonių akimirkų. Dėl man atveju filmas neprailgo. Tačiau tai asmeninis įspūdis. Aš dievinu „A24“ filmus ir tuo labiau nestandartiškai pateiktus pasakojimus, bet kitam žmogui tokie siužetiniai sprendimai, kuriuos matome šiame filme, gali pasirodyti visiškai nepatrauklūs ar keisti.
Apibendrinus, filmas „Vyrai“ yra vykęs projektas ir dar vienu puikus Alexo Garlando karjeros darbas, kurį rekomenduočiau snobiško kino mylėtojams. Bet ar galėčiau filmą rekomenduoti plačiam žiūrovų ratui?
Techninė juostos pusė
Po „Ex machinos“ ir „Sunaikinimo“ filmų būtų keista tikėtis prastų vizualių sprendimų iš Alexo Garlando. Filmas atrodo fantastiškai, o kai kurie techniniai sprendimai priverčia aikčioti dėl lakios režisieriaus fantazijos. Meninis apipavidalinimas su dekoracijomis, kostiumais ir grimu priešaky fenomenalus. Muzika, garso ir vaizdo montažas, kameros darbas irgi padaro stiprų įspūdį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme galima matyti dviejų aktorių vaidybą. Kalbu apie Harper suvaidinusią Jessie Buckley ir ne vieną personažą juostoje įkūnijusį Rory Kinnearą. Abu jie pademonstravo puikius vaidybinius sugebėjimus, todėl gal ir drąsiai nuskambės, bet manau, kad tiek vienam, tiek ir kitam aktoriui čia buvo visiškas aktorinio profesionalumo triumfas. Bravo, tiesiog bravo!
Verdiktas
„Vyrai“ – stipri ir kartu pakankamai specifinė psichologinio pobūdžio drama su siaubo trileriui būdingais elementais. Dėl to šis naujas studijos „A24“ filmas labiau sužavės snobus bei kino gurmanus, nei pramogos ieškantį žiūrovą. Kas liečia vaidybą, techninę dalį, siužetą ir režisūrinius Alexo Garlando sprendimus, tai filmas yra visiškoje aukštumoje. Patariu jį žiūrėti kino salėje.
