Apie ką mes čia…
Išsinuomojusios senovinį butą, geriausios draugės ir kambariokės Kim su Ize net nenutuokia, jog visai netrukus jų gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, o jos pačios atsidurs nepavydėtiname košmare, kuriame vaidenasi. Būtent tai draugėms padovanos šis paslaptingas butas, kuris matė labai daug skausmo ir turi nemažai paslapčių, kurias merginoms ir teks išsiaiškinti.
Kūrinio turinys
Ką gi... Turime dar vieną B kategorijai priklausantį siaubo filmą, kuris gal ir neatrodo taip tragiškai, kaip dauguma mažo biudžeto juostų, bet visgi jį yra labai sunku žiūrėti vien dėl itin nuobodžiai vystomos siužetinės linijos. O pats siužeto principas ir istorija atrodo taip nuvalkiotai, jog stebint tam tikras scenas galime prisiminti žymiai geresnius bei įdomiau sukaltus siaubo žanro projektus, kurių veiksmas buvo pateiktas kažkokiame prakeiktame name ar bute. Tad iš karto nuoširdžiai sakau, kad geriau pasižiūrėkite kokį „Amitivilio košmarą“, „Kambarį 1408“, „Mamą“, „Viešnagę“ ar „Raktą“, nei švaistykite laiką su šiuo niekalu.
Filmas yra prastas dar ir dėl pačių siaubo elementų, kurių čia beveik nėra. Tik finaliniame akte mums yra pristatomi keli neblogi epizodai, kuriais, deja, neįmanoma buvo išgelbėti šios juostos nuo monotonijos ir elementaraus nuobodulio. Žinau, kad kartoju tai, bet tai darau tik todėl, kad suprastumėte, kad su šia juosta nepatirsite nei pramogos, nei išgąsčio, nei tiesiog gero laiko kino salėje. Liūdna, bet kai siaubo filmas nesugeba pasiūlyti visiškai jokių šiurpą keliančių momentų, sunku jį priimti kaip pilnavertį mano paminėto žanro atstovą. Gerai tik tai, kad siužetinė linija čia bent jau yra aiški ir nesukelianti jokių papildomų klausimų.
Veikėjai žinoma irgi nekokie. Bet čia ir taip buvo aišku nuo pat pirmų akimirkų, nes ekrane mes matome tipinius ir klišėmis apipintus personažus, kuriems velniškai nesiseka su pasirinkimais ir netikėtai pasirodžiusiais vaiduokliais, kurių paslaptį jie turi įminti. Dialogai, motyvai ir tuo labiau elementarios logikos laikymasis šios juostos veikėjams nė motais, todėl ekrane mes gauname kažkokius neįdomius medžius, kuriems neįmanoma jausti simpatijos ar bent jau gailesčio dėl situacijos, į kurią jie pakliuvo. Ir čia aš nekalbu vien apie Kim su Ize, o ir apie kitus joms talkinusius veikėjus.
Tad apibendrinus, nes kas belieka, kai filmas atrodo neįdomiai ir visiškai neišsiskiriančiai, sakau, kad geriau susilaikykite nuo šios juostos peržiūros kino teatruose. Tai yra prastas filmas, kuris išvis neturėtų būti rodomas dideliame ekrane, o tik kada nors per kažkurį kanalą ir tai tik paryčiais, kad niekas jo nepamatytų.
Techninė juostos pusė
Ties techniniais sprendimais aišku filmas neatrodo taip blogai, nors tai yra labai biudžetinis projektas. Bet kai kurie specialieji efektai, grimas, meninis apipavidalinimas ir netgi vaizdo montažas atrodo pakenčiamai ir neerzinančiai. Kameros darbas tik šiek tiek chaotiškas ir ne toks tikslus detalėms kaip to norėtųsi. Tiesa, garso montažas čia silpniausia dalis, dėl ko kai kurie filmo siaubo epizodai atrodė pernelyg blankiai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žiūrėdamas šį filmą vaidybos nemačiau. Tiesiog mačiau visiškai nežinomus ir nelabai besistengiančius vaidinti jaunus aktorius, kurie ekrane užpildė tuščią erdvę savo pasirodymu. O kalbu aš apie tokias filmo „pažibas“ kaip Francescą Xuareb, Viktorią Vinyarską, Ericą Wiegandą ir Scottą Gremillioną. Jie čia tiesiog buvo – tiek žinių.
Verdiktas
„Kambarys 203“ – blankus savo istorija, visiškai nebaisus į siužetą įtrauktais siaubo elementais, prastai suvaidintas ir neturintis normalios idėjos projektas, kuris peržiūros metu elementariai kelia milžinišką nuobodulį. Tad tai vienas iš tų filmų, kurį vertėtų aplenkti, nei jam skirti brangų laiką.
