Apie ką mes čia?

Atėjus šiltiems orams, bičių avilys ir vėl prisipildė bitės Majos bei jos bičiulių juoko, kas ne visiems avilio gyventojams patinka. Tačiau Majai tai nerūpi ir ji yra pasiryžusi naujam nuotykiui, kurį atneša pažintis su nuskriausta žalia skruzdėlyte. Dabar Maja nori ne tik padėti savo naujam draugui, bet ir tuo pačiu įrodyti saviškiams, kad ji gali ne vien krėsti išdaigas, bet ir būti naudingu avilio gyventoju.

Kūrinio turinys

Nemanau, ar verta skirti daug dėmesio šio naujojo filmuko apie bitę Mają aptarimui, nes kaip ten bebūtų, tai labai standartinis ir panašus į ankstesnius kino filmus projektas, kuris dovanoja išties neprailgstantį, bet nieko įdomaus nežadantį reginį, kurį labiausiai įvertins vaikai. Tai nėra universali animacija, kaip, pavyzdžiui, studijos „Pixar“ darbai, kurie yra skirti visiems, o labiau į mažiausius kino mylėtojus orientuotas pasakojimas.

Tėveliams filmas gali tapti tikros nostalgijos kupinu seansu. Juk daug kas iš mūsų vaikystėje žiūrėjo „Bitę Mają“. Kalbu apie 90-uosius, kai Lietuvoje pagaliau buvo rodomi iš užsienio atkeliavę animaciniai projektai, jau nebeapsirobodavome vien dar tada populiaria sovietine animacija.

Kalbant apie šią naują juostą, tai ji iš dalies kaip užbaigia vieną trilogijos skyrių, bet kartu atidaro kitą, kuris ateityje taps visiškai naujos istorijos dalimi. Nenoriu nieko atskleisti, bet toks siužetinis žingsnis kaip ir pasiteisina, tuo pačiu priverčia atsainiau žiūrėti į kelis dramatiškus epizodus, kurie čia neva turėjo svarbią misiją – suvirpinti žiūrovams širdis. Bet, deja nesigavo, nes pati istorija kartais sugeba pasimesti tame, ką joje norėjo pasakyti filmuko kūrėjai.

Personažų ir vėl daug, bet jie išreikšti tikrai smagiai, dėl ko nekyla jokių klausimų dėl motyvacijos ir požiūrio į juos supantį pasaulį.

Ties čia ir sustosiu, nes patys suprantate, kad čia ne ta animacija, kuriai reikia skirti daug laiko aptarimui. Jeigu patiko pirmos dvi dalys, ši nuo jų nesiskiria, todėl turėtumėte gerai praleisti laiką vesdami savo mažylius pasižiūrėti naujus bitutės Majos nuotykius.

Techninė juostos pusė

Pirmasis „Bitės Majos“ filmas mus pasiekė 2014 metais, bet kažkokio progreso animacijoje tiek antroje dalyje, tiek ir šioje nepamačiau. Tai tokia pat spalvinga, bet ne itin įspūdingai atrodanti animacija, kuri iš dalies atrodo pigiai, lyg žiūrėtume kokį nors televizinį projektą, o ne kino teatrams paruoštą filmą. Bet čia manau yra Holivudo kaltė, kuris mus pernelyg išlepino įspūdingai atrodančiais animaciniais filmais.

Tiesa, muzika filmuke išties smagi ir sukurianti nuotykio atmosferą, o vaizdo ir garso montažas neleidžia jaustis nuobodžiai. Visgi filmukas yra skirtas mažiausiems kino mylėtojams, o juos prikaustyti prie ekranų nėra taip lengva, todėl judriai atrodantis veiksmas čia kaip tik turi nemenką įtaką nesukelti nuobodulio jausmo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmuką teko žiūrėti lietuviškai dubliuotame variante. Ir galiu pasakyti, kad įgarsinimas buvo tikrai pakenčiamas, nors ir ne toks ekspresyviai šarmingas kaip žiūrint kokius „Walt Disney“ ar „Pixar“ filmukus, kurių įgarsinimui yra kviečiami žymiausi šalies balsai. Bet kaip ten bebūtų, personažų dubliažui aktoriai buvo parinkti atsakingai, dėl ko peržiūra nebuvo apsunkinta ausis rėžiančiais balsais.

Verdiktas

„Bitė Maja. Auksinis kiaušinis“ – trečiasis ir tikrai ne paskutinis legendinės bitutės pasirodymas kino ekranuose, kuris skleidžia geras emocijas ir suteikia išties neblogą pramogą patiems mažiausiems kino mylėtojams. O tėveliams šis filmukas atneš savotišką nostalgiją vaikystei, kurioje jiems galbūt teko mėgautis animaciniu serialu apie Majos ir jos bičiulių nuotykius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją