Ir būtent tokiu dėmesio vertu filmu yra šių metų režisieriaus Tomo Gormicano kriminalinė komedija „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“, kuriai tikrai verta skirti laiko. Kodėl? Apie tai skaitykite žemiau.
Apie ką mes čia…
Įklimpęs į milžiniškas skolas, aktorius N. Cage‘as yra priverstas ieškotis papildomo uždarbio. Vieninteliu lengvu ir greitai apmokamu darbu jam tampa apsilankymas milijardieriaus ir jo milžiniško gerbėjo Chavio gimtadienyje. Tačiau N. Cage'as net nenutuokė, jos visai netrukus jis bus įtrauktas į CŽV bei narkotikų prekeivių vedamą žaidimą, kuriame jam teks labai svarbus ir pavojų kupinas vaidmuo.
Kūrinio turinys
Nėra nieko geriau už žmones, kurie sugeba iš savęs pasijuokti, turi nemažai savikritikos bei moka džiaugtis gyvenimu net ir tose situacijoje, kurios jiems nėra itin palankios. Būtent tokiu žmogumi po šios juostos man ir pasirodė N. Cage‘as, kuris tiesiog smagiai pasišaipė iš savęs ir tam tikro savo gyvenimo etapo, kuriame jis turėjo milžiniškas skolas, nors vienu momentu buvo laikomas labiausiai apmokamu pasaulyje aktoriumi ir atrodė, kad niekada nesusidurs su sunkumais. Ypatingai finansiniais sunkumais.
Tad filmo režisierius T. Gormicano‘as pasinaudodamas proga iškėlė į viešumą visus įmanomus N. Cage‘o gyvenimo etapus ir kartu pristatė šio žmogaus karjerą tam tikru būdu, kad mes, žiūrovai, suvoktume, kokia visgi tai yra ryški Holivudo žvaigždė ir kodėl ji su laiku užgeso. Bet tuo pačiu, pats filmas nėra biografinis, nes tai visgi kriminalinė komedija, kurioje tam tikri faktai iš N. Cage‘o gyvenimo buvo tvarkingai įterpti į bendrą siužetinę liniją. Žinoma, viskas buvo daroma dėl stipresnės humoristinės dalies, o tai mano nuomone buvo išties sunkus darbas, nes viena yra tiesiog pasišaipyti iš žmogaus, o kita pamatyti jį absurdiškose situacijose, kurios nuoširdžiai keltų juoką. Ir su tuo filmo kūrėjas susidorojo puikiai.
Veiksmo filme daug, humoro irgi daug, o kas svarbiausia, patys dialogai nebuvo „mediniai“, o su potekste. Ir ne šiaip potekste, o kinomaniška potekste. Todėl vienu ar kitu momentu žiūrovas gali pasinerti į su kinu susijusius taip vadinamus vidinius juokelius (angl. inside jokes), kurie nors ir bus labiau suprantami tikriems kinomanams, bet kartu, jie net ir neišmanančiam kino industrijos žmogui galės sukelti šypseną veide. Ir visa tai aišku apgaubia mano jau paminėtas absurdas, kuris su kiekvienu filmo siužetinės linijos etapu įgauna vis daugiau laisvės. Be to, veikėjai filme irgi šaunūs, kas suteikia šiai juostai dar didesnį smagumą.
Daugiau kaip ir nereikia nieko sakyti, o tiesiog nuoširdžiai paraginti Jus nueiti į šį filmą, nes tokių gerąja prasme „nurautų“ komedijų nėra tiek ir daug, todėl atsisakyti gero laiko kino salėje tikrai nereikia. O jeigu dar eisite su bičiuliais, tai manau, kad Jums bus dar smagiau, nes tai yra savotiškas kompanijoms skirtas kino projektas.
Techninė juostos pusė
Šiuo atveju nieko ypatingo šiame filme neįžvelgiau, nes tai visgi vizualiai standartiškai atrodantis pasakojimas, kurio pliusais tampa dinamiškas kameros darbas ir puikiai į rodomas scenas įterpta muzika. Meninis apipavidalinimas, garso ir vaizdo montažas bei aišku produkcijos dizainas tvarkingi.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ką jau čia slėpti – tai yra visiškas aktoriaus N. Cage‘o benefisas ir jo šlovės valanda. Aktorius ne tik puikiai iš savęs pasityčiojo, pademonstravęs kai kurias emocijas, kurios jau tapo legendiniais interneto „memais“, bet ir įtikinamai pristatė ekrane save, o tai, žinokite, nėra jau toks ir lengvas darbas. Tad esu labai patenkintas tuo, kaip šis Holivudo veteranas smaginosi ekrane.
Taip pat manau, kad šauniais pasirodymais šiame filme pasižymėjo Pedro Pascalis ir Tiffany Haddish, nors ir be jų buvo dar aibė nuostabių ekrano veidų kaip Neilas Patrickas Harrisas, Demi Moore, Sharon Horgan, Lily Mo Sheen, Alessandra Mastronardi, kurie irgi neleido nuobodžiauti dėl savo juokingai įkūnytų veikėjų.
Verdiktas
„Nepakeliamas milžiniško talento svoris“ – retas, bet itin taiklus aktoriaus N. Cage‘o triumfas, kuriame jis smaginasi taip, kaip niekada gyvenime. Kartu tai šmaikštus, savikritiškas, dinamiškai pateiktas ir netgi nenuspėjamas savo absurdiškais siužetiniais vingiais projektas, kurį verta pamatyti kiekvienam ne tik aktoriaus, bet ir „memų“ su juo gerbėjui. Visgi tokias „nurautas“ komedijas ne dažnai pamatysi kine.
