Maža to, už scenarijų čia buvo atsakingas žmogus, kurio dėka dienos šviesą išvydo tokie televiziniai hitai kaip „Birmingemo gauja“ ir „Tabu“, Stevenas Knightas. Tad toks stiprus kino tandemas niekaip negali nuvilti. Nors, visko būna. Kaip yra iš tikrųjų? Skaitykite žemiau.
Apie ką mes čia…
Kalėdų išvakarėse Sandringamo rūmuose susirenka karališkoji Britanijos monarchų šeima. Į šventę skuba ir princesė Diana, kurios nuotaikas apkartina mintys apie žiniasklaidoje kylantį skandalą dėl jos neištikimo vyro. Kaip jai pavyks sutvardyti susikaupusias emocijas prieš namiškius ir pačią karalienę? Štai, kur svarbiausias klausimas, į kurį gali atsakyti tik pati Diana.
Kūrinio turinys
Jeigu esate žiūrėję ankstesnį Pablo Larraino filmą „Žaklina“, tai turėtumėte žinoti, ko laukti iš šios jo naujos juostos, o kas nebuvo susipažinęs su mano paminėtu 2016 metų kino projektu, paaiškinsiu. Tiek ten, tiek ir čia, žiūrovai yra įtraukiami į vos kelias dienas trunkančius įvykius, kurie sukasi apie pagrindinį personažą ir kartu pateikia juos per pakankamai rimtą psichologinę prizmę. Todėl jeigu tikitės standartinės biografijos, galite smarkiai nusivilti, nes „Spencer“ susikoncentruoja į princesės Dianos psichologinę būseną skandalo fone.
Pats pasakojimas dar ir puikiai nupaveiksluoja karališką šeimą bei jos santykį su Diana. Juostoje irgi per pakankamai atvirą prizmę parodoma, kaip yra bandoma užglaistyti iškilusias problemas, kurios gali paliesti vieną ar kelis žmones. Tad kritikos karališkoji šeima čia gauna, nors ir ne tokios aršios, kaip to norėtųsi.
Žinoma, kaip jau užsiminiau, Diana tampa centrine šios juostos siužetinės linijos figūra, todėl ji yra pristatoma iš kelių pozicijų – žmonių princesės, monarchų šeimos atstovės, mamos ir, aišku, moters, kuriai tenka valdyti savo emocijas. Toks daugiasluoksnis, bei kartu psichologiškai įdomus Dianos portretas leidžia ne tik ją pažinti, bet dar ir suvokti, koks ypatingas žmogus ji buvo vienų ar kitų asmenų akyse.
Be jos filme nemažai dėmesio gauna majoras Alistaras Gregoris, tarnaitė Megė ir Williamas su Harry, kurių perteikimas taip pat buvo reikšmingas bendrai dramaturgijai ekrane sukurti. Apie karališkos šeimos atstovus kaip princas Filipas, karalienė Elžbieta II ar princas Charlesas nekalbėsiu, nes jie čia šmėžavo epizodiškai, nors ir įtikinamai.
Manau, čia reikėtų man sustoti, nes filmas turi dar kelis siurprizus, kurių minėti nereikia, nes kitaip būtų sugadinta jūsų peržiūra. Tad trumpai - man filmas padarė gerą įspūdį, dėl ko jį rekomenduočiau pasižiūrėti tiems žiūrovams, kurie mėgsta snobišką ir ne pramogai skirtą kiną. Ir, svarbiausia, nesitikėkite biografijos apie Dianą, nes filmo siužetui yra pasirinktos tik kelios dienos iš jos gyvenimo.
Techninė juostos pusė
Dėl ko dar man patiko šis filmas, tai dėl jo vizualaus grožio. Vien už kameros darbą galima laisvai buvo duoti „Oskaro“ nominaciją, nes jis čia fantastiškas ir puikiai priartinantis žiūrovą prie princesės Dianos emocinės būklės. Kalbu apie ekspresyviai panaudotas filmavimo technikas, kurios ir davė šiai juostai tiek daug gyvybės.
Be to, meninis apipavidalinimas, pradedant spalvų palete, šiek tiek numuilintu, o kartu pasendintu vaizdu ir užbaigiant kostiumais bei dekoracijomis, leido akimirksniu pasinerti į tą paslaptingą ir daug pompastikos turintį monarchų pasaulį, į kurį nėra įleidžiami paprasti mirtingieji.
Muzika filme nuostabi, nors ir kažkiek slegianti bei sukurianti ekrane ne itin ramią atmosferą, o garso ir vaizdo montažas nesukelia visiškai jokio nepasitenkinimo tuo, kas yra demonstruojama ekrane.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jeigu teko skaityti mano ankstesnius tekstus apie filmus su Kristen Stewart, galėjote pastebėti mano milžinišką antipatiją šiai aktorei, kuri beveik visur vaidina su viena veido išraiška. Ir nors paskutiniai filmai, kuriuose ji atlieka vieną ar kitą vaidmenį, leido pastebėti joje šiokį tokį talentą, tai šis filmas įrodo, kad talentą jį tikrai turi, tik jis buvo kažkur užmigęs ilgu žiemos miegu ir tik dabar sugebėjo prabusti.
Vienareikšmiškai – tai geriausias jos pasirodymas karjeroje ir vienas geriausių 2021 metų aktorių pasirodymų, kokį man teko matyti.
Taip pat filmo metu patyriau ir didžiulę nuostabą, kuria tapo Timothy‘is Spallas. Aktorius fiziškai pasikeitė neatpažįstamai, atsikratęs labai daug svorio, o ir vaidino jis irgi išraiškingai kaip visuomet. Filme pasirodė dar ir Seanas Harrisas, Sally Hawkins, Jackas Farthingas, Jackas Nielsenas, Freddie‘is Spry‘us ir kt.
Verdiktas
„Spencer“ – emocionali psichologinio pobūdžio drama, kurios epicentre atsiduria princesė Diana bei kelios itin svarbios dienos iš jos gyvenimo. Filmas ne tik iš kelių perspektyvų nupaveiksluoja Dianos portretą bei jos psichologinę būklę, bet dar ir leidžia susipažinti su įvairiapuse ją supančia aplinka. O visa tai pagardina nuostabi aktorės Kristen Stewart vaidyba bei akis ir ausis džiuginanti techninė pusė, be kurios šis filmas neatrodytų taip patraukliai.
Filmo anonsas:
