Šis naujas Andriaus Lekavičiaus dokumentinis projektas – tai ne vien atiduodantis pagarbą Vytautui Kernagiui pasakojimas, bet kartu, tai juosta, kuri leidžia suvokti, kokia šviesia, ryškia, nuoširdžia, talentinga ir spalvinga asmenybe buvo šis žmogus, kuris paliko šį pasaulį per anksti. O jo paveldas, jo svarba Lietuvai ir jo nuveikti darbai net ir praėjus keturiolikai metų nuo jo mirties, neleidžia apie jį užmiršti. Ir šiame filme puikiausiu būdu yra pabrėžiama, kodėl maestro Vytautas Kernagis buvo taip mylimas žmonių.

Filmas savo struktūra yra įdomus ir labai tvarkingas, nes žiūrovas nuo pradžios iki pat jo finalo gauna chronologišku tikslumu pateiktą medžiagą iš Vytauto Kernagio gyvenimo, pradedant jo būsimai karjerai svarbiu pasirodymu 1971 metų juostoje „Maža išpažintis“ ir užbaigiant realybės šou „Robinzonai“. Bet tai nereiškia, kad mes gauname vien tik pono Kernagio karjeros pasiekimus, nuopuolius ir atsitiesimus, bet dar ir galime pasinerti į nenuspalvintą bei labai paprastai atrodančią buitį, kurioje aišku dominavo šeima.

Be to, juostoje yra apčiuopiami dar labai svarbūs Lietuvai istoriniai niuansai bei Vytauto Kernagio indėlis plečiant lietuviškas tradicijas net už Atlanto vandenyno.

Tiesa, ką turiu dar paminėti, jog tai nėra labai standartiškai atrodantis dokumentinis filmas, kuriame kažkas pasakoja apie Vytautą Kernagį, nes čia būtent pats maestro pasakoja apie save, o mes, dėka asmeninio Vytauto Kernagio šeimos archyvo, televizinių laidų bei koncertų įrašų, galime susidėlioti mintyse, kuo tokiu jis buvo. Jis nebuvo pasikėlęs, jis mokėjo bendrauti su žmonėmis, jis gyveno paprastą, bet tikrą gyvenimą mylimų žmonių apsuptyje. O man asmeniškai – patriotu ir žmogumi iš didžiosios raidės. Žmogumi, iš kurio vertėtų kiekvienam iš mūsų imti pavyzdį.

Tad nuoširdžiai ačiū Jums, maestro Vytautai Kernagi, kad buvote, esate ir būsite mūsų širdyse!

Techninė juostos pusė

Techniškai filmas atrodo labai paprastai, nes mes gauname tiesiog preciziškai sumontuotus archyvinius kadrus iš Vytauto Kernagio gyvenimo, bet pats montažas, garsas ir aišku įterpta į tam tikrus epizodus muzika, manau nepaliks abejingų peržiūros metu, nes taip gerai perteiktas žvilgsnis į maestro gyvenimo užkulisius įvykdo svarbiausią šio filmo misiją – priartinti žiūrovą prie jo.

Verdiktas

„Kernagis“ – beprotiškai fantastiška ir be galo nuoširdi duoklė maestro Vytauto Kernagio gyvenimui bei jo paliktam paveldui. Tai kartu ir filmas, kuris leidžia suvokti šį žmogų iš visiškai skirtingų perspektyvų – artisto, šeimos žmogaus, patrioto, kompanijos sielos ir draugo, o kas svarbiausia, pagarbos vertos asmenybės, iš kurios reikėtų imti pavyzdį kiekvienam.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją