Kalbėdama apie moterų filmų tematiką bei moteriškumo vaidmenį kūryboje, J.Lapinskaitė sakė: "Logiška, kad moterys ieško moteriškų temų. Kuriu konkrečiai negalvodama, ar tai feminizmas ar ne. Aš matau pasaulį kaip moteris ir natūralu, kad kuriu kaip moteris, nors mane po skirtingų filmų kaltina tiek feminizmu ("Venera su katinu"), tiek IR antifeminizmu ("Aktas")".

Festivalio programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė penktadienio spaudos konferencijoje sakė, jog žvelgiant paviršutiniškai - moterys režisierės dažniausiai kalba "Moterų žurnalų" temomis (grožis, meilė ir blondinės), tačiau festivalio filmuose analizuojamos ir socialinės bei psichologinės temos.

"Rožinę festivalio simboliką bei pavadinimą galima pavadinti net savotiška saviironijos forma ir apeliavimu į stereotipus", - sakė S.Žalneravičiūtė.

Kino centro "Skalvija" direktorė Greta Zabukaitė kalbėdama apie festivalio rengimo peripetijas užsiminė, jog nesulaukė paramos nacionaliniu mastu.

"Negavone finansavimo nacionaliniu mastu - tai buvo šioks toks akibrokštas, tačiau sustoti jau nebebuvo kur, tad nesitikime, kad festivalis atsipirks, tačiau bent bus tam tikras indėlis į kino kultūros gyvenimą", - sakė G.Zabukaitė.

Festivalis susideda iš kelių dalių: pagrindinės programos, režisierės Kiros Muratovos ankstesniųjų filmų retrospektyvos, bei trumpametražių lietuvių ir latvių filmų rinkinio.

Anksčiau skelbta, jog kino centre "Skalvija" prasidėsiantis tarptautinis moterų filmų festivalis "Šeršeliafam" neturi jokių revoliucinių ketinimų, tačiau, pasak organizatorių, yra "nedidelis reveransas" moterų režisierių kūrybai. Posakis "Cherchez le Femme" prancūziškai - ieškokite moters.

Pirmasis festivalis, pasak rengėjų, neturi temos, pagal kurią būtų galima atrinkti pagrindinius programos filmus. Žiūrovams žadama pristatyti pasaulyje žinomų kūrėjų darbus iš 12 skirtingų šalių. Festivalyje planuojame parodyti tiek vaidybinius tiek dokumentinius filmus.

Du pagrindinės programos filmai - debiutiniai. Tai populiarios rusų aktorės Renatos Litvinovos pirmasis režisuotas vaidybinis filmas "Deivė: kaip aš pamilau", kuriame ji sukūrė ir pagrindinį vaidmenį.

Kitas debiutas - aktorinę karjerą į režisūrą išmainiusios garsios Škotijos kino ir teatro aktorės Alison Peebles filmas "Gyvenimas po gyvenimo" Edinburgo filmų festivalyje pelnęs žiūrovų simpatijas bei prizą.

Tarptautinių apdovanojimų yra pelnę ir daugiau pagrindinės programos filmų: "Mobbing" - man patinka dirbti" (italų režisierė Francesca Comencini), "Svetimšalės" (ispanų režisierė Helena Taberna), "Trys melancholijos kambariai" (suomių režisierės Pirjo Honkasalo).

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją