Apie ką mes čia…
Kupinas įvairiausių pavojų netolimos ateities pasaulis nežada nieko optimistiško po dykumą keliaujantiems dviems klajokliams. Tačiau netikėtai jiems nusišypso tikra laimė, nes jie žemėje pastebi nemenką aukso grynuolį. Kad jų laimikis nebūtų niekieno paliestas, vienas iš vyrų nusprendžia atgabenti reikiamą kasinėjimo techniką, o kitas privalo saugoti radinį. Paliktas dykumoje prie aukso vyrukas net nenutuokia, kad jau visai netrukus jam teks išgyventi tikrą košmarą ir kovoti ne tik dėl aukso, bet ir savo paties gyvybės.
Kūrinio turinys
Manau, kad iš karto ir atsakysiu į klausimą, ar filmas išties yra toks kietas, kaip apie jį šneka užsienio specialistai. Taip, tai gerai pastatytas, įtampos nestokojantis, gąsdinantis ir psichologinį pavidalą turintis trileris, kuris neleis ramiai sėdėti. Ir tokie filmai yra tais tikrais kino aukso grynuoliais, kuriems nereikia didelės filmavimo aikštelės, didelių resursų, milžiniškos kūrybinės komandos, besikeičiančių lokacijų, o vos kelių žmonių ekrane, neblogos idėjos ir tvarkingai parašyto scenarijaus.
Tad prisiminus tokias juostas kaip „Kivirčas“, „Pasiutę šunys“, „Lokas“, „12 įtūžusių vyrų“ ar „Palaidotas gyvas“, kuriose veiksmas vyko vienos patalpos ar erdvės ribose, „Auksas“ irgi sukuria panašų efektą. Todėl žiūrovas čia yra sukoncentruotas į tai, ką sako, ką veikia ir kaip bando kapstytis iš nepavydėtinos situacijos pagrindinis personažas. O jo išgyvenimai kaip tik ir tampa esminiu šios juostos įtampos varikliu, kuris nuo pradžios iki pat finalinių titrų neleidžia nuobodžiauti nei vienai akimirkai.
Taip pat, kaip jau buvau užsiminęs, filmas paveikia psichologiškai ir netgi sukelia baimės efektą, dėl ko irgi yra malonu, nes tikrai ne visi siaubo žanrui priklausantys filmai moka tai daryti. O čia, prašom, baimės pilnos kelnės. Ir kalbu ne vien apie pagrindinį veikėją, bet ir apie žiūrovus, iš kurių tikrai dalis jausis labai nepatogiai dėl iš ekrano pusės sklindančių vaizdų.
Be to, filme yra gvildenamos gobšumo, pavydo ir nužmogėjimo temos, kurios tampa neblogu pamatu apmastymams, nes kai kurios filme pateiktos scenos puikiai nupaveiksluoja tai, kuo gi mes iš tikrųjų esame. Tačiau nenorėdamas atskleisti per daug, negaliu prasitarti apie ką čia užsiminiau. Todėl šia gaida ir užbaigsiu siužeto apžvelgimą, nes dar netyčia išsprūs kažkas, kas sugadins Jums įspūdį.
Techninė juostos pusė
Žiūrėti į paprastai ir tikroviškai atrodantį ateities pasaulį su postapokaliptinės atmosferos cinkeliu yra malonumas. Juosta buvo nufilmuota Australijos dykumose, todėl čia mes turime natūralią aplinką, o ne kompiuterio pagalba sukurtus vaizdus, kas jau yra pagirtina. Muzika, garso ir vaizdo montažas, kameros darbas tvarkoje, kaip ir tvarkoje atrodo gąsdinantis meninis apipavidalinimas su herojų kostiumais, dekoracijomis ir grimu priešaky.
Aktorių kolektyvinis darbas
Zacas Efronas šioje juostoje atliko vieną rimčiausių, jeigu ne patį rimčiausią savo karjeroje vaidmenį. Tiesiog neįmanoma yra atplėšti akių nuo jo pasirodymo ir to, kaip jis sugebėjo perteikti jam patikėto veikėjo dramą, trilerį ir siaubą vienu metu. Todėl nepatikėti tuo, kas mums buvo rodoma ekrane ir nepajusti bendros dramaturgijos, neįmanoma. Jam epizodiškai talkino dar keli aktoriai – Susie Porter su juostos režisieriumi Anthony‘iu Hayesu.
Verdiktas
„Auksas“ – psichologiškai paveikiantis, baimę ir neviltį sukeliantis, temas apie nužmogėjimą ir žmogiškas silpnybes gvildenantis bei dovanojantis mums solidų aktoriaus Zaco Efrono pasirodymą filmas, kuris dar ir neleidžia atsikvėpti nei vienai akimirkai dėl savo įtemptos siužetinės konstrukcijos.
