Apie ką mes čia…

Iš Kolumbijos nusikaltėlių rankų vieną dieną dingsta pavojingas kibernetiniam terorizmui skirtas įrenginys, kuris gali sukelti labai daug žalos žmonijai. Jį surasti yra siunčiamos skirtingų šalių žvalgybos tarnybų agentės Meisė ir Marija. Tačiau kiekvienai iš jų patyrus nesėkmę, tampa aišku, kad tik suvienijusios savo jėgas, jos galės įvykdyti misiją ir taip išgelbėti pasaulį nuo gresiančios nelaimės.

Kūrinio turinys

Tai ką, matome dar vieną feministinį veiksmo trilerį, kurio niekas neprašė, bet jis galiausiai pasiekė kino ekranus. Kodėl taip sakau? Ogi priežastis yra paprasta – moteriški veiksmo filmai nesugeba sudominti žiūrovų, todėl vienas po kito atneša nuostolius kūrėjams. Ir tai yra keista, nes tokio tipo filmams yra išleidžiami nemenki pinigai, o jie net nesugrįžta pas kūrėjus, bet juos toliau kepa su mintimi, kad galbūt šįkart pasiseks. Kaip pavyzdį galiu pateikti 2021 metais pasirodžiusius filmus – „Žudiko kodeksas“, „Parako kokteilis“, „Karštakošė gražuolė“ ir „Keitė“. Tiesa, pastarasis buvo nupirktas „NETFLIX“ platformos, dėl ko juostos kūrėjai bent jau sugebėjo susigrąžinti išleistas lėšas produkcijai ir dar kažkiek prie to užsidirbo.

Ir štai, turime dar vieną identišką filmą, kuriame stiprios ir nepriklausomos nuo šovinistinių kiaulių moterys spardo užpakalius blogiečiams. Aišku, jais tampa vyrai, kuriuos reikia pamokyti ir kurie visuomet yra kalti dėl visų problemų pasaulyje. Tik nepagalvokite neteisingai, nes aš mėgstu stilingus moteriškus filmus su geromis istorijomis, bet kai filmai yra kuriami tiesiog, kad iškelti vieną lytį, o kitą pažeminti, mano nuomone yra tiesiog žema. Kaip pavyzdį pateiksiu tokius stiprius moteriškus personažus kaip Elen Ripli iš „Svetimo“, Sarą Konor iš „Terminatoriaus“, Furiozą iš „Pašėlusio Makso“ ir Beatriks Kido iš „Nužudyti Bilą“. Šios veikėjos buvo idealiai išdirbtos ir jomis galima buvo patikėti, nes jų atsiskleidimas vyko natūraliai, o ne atsainiai kaip daugumoje šių dienų feministinio pobūdžio veiksmo filmų.

Tačiau su „Agentės 355“ yra šiek tiek kitaip, nes pats filmas bandė suplakti savyje ne vien feminizmą, bet ir kelių žinomų filmų stilių, dėl ko, bent jau man, juosta susižiūrėjo neblogai. Kalbu aš apie „Džeisono Borno“ ir „Oušeno vienuoliktuko“ serijas, kurių elementai plika akimi matomi šiame Simono Kinbergo projekte. Todėl žiūrovas šios juostos peržiūros metu pamatys kažkiek chaotiško ir efektingo veiksmo bei kažkiek komandinio apiplėšimo niuansų. Tik bėda yra tame, kad bendrai filmas prailgsta, nes visos įdomiausios ir bent kažkiek siužetą pagyvinančios scenos yra pristatomos per pirmą ir paskutinį pusvalandį. O kas dėl tos viduryje likusios valandos, tai čia jau priklausys nuo paties žiūrovo, nes yra du variantai – arba ji įtrauks, arba privers nuobodžiauti. Mano atveju buvo tas pastarasis variantas, todėl po peržiūros jaučiausi kažkiek apsunkęs.

Veiksmo scenos filme chaotiškos, bet gyvos. Tik yra dar vienas aspektas. 2022 metais tokiomis susišaudymų, gaudynių ir muštynių scenomis nustebinti galima nebent žmogų, kuris prieš pasirodant „Matricai“ visiškai atsiribojo nuo filmų arba elementariai praleido tuos kelis dešimtmečius komoje, nes kito paaiškinimo neturiu. Tad visiems šiuolaikinio veiksmo žanro kūrėjams reikia peržiūrėti kokį „Džoną Viką“, kad jie pamatytų, kaip turi atrodyti įtraukiančios, kietos ir stebinančios savo pateikimu veiksmo scenos, nes tai, ką demonstruoja tokie filmai kaip „Agentės 355“, yra praeitis.

Personažų filme nemažai, bet su jais kažkaip sunku yra susitapatinti, pajausti jiems simpatiją ir tuo labiau, emocionaliai priimti kelių iš jų tragedijas. O ir pristatymas kiekvieno iš pagrindinių veikėjų buvo pakankamai netikroviškas. Jau nekalbant apie kai kurias situacijas, kurios atrodė nelogiškai ir kvailai. Bet čia tik maža problema, nes didžiausia slypi blogiečiuose. Aš nepamenu kada žiūrėjau tokį nuspėjamą filmą, kuris nuo pat pirmų akimirkų privertė suvokti, kur šuo pakastas. Čia Jums „nespoilinsiu“, bet manau, kad žiūrėdami šią juostą patys iš karto viską gerai suprasite.

Tad apibendrinus, galiu pasakyti, kad pasižiūrėti filmą tikrai galima, nes nėra jis labai blogas ir turi kelis gana žiūroviškus veiksmo momentus, bet tikėtis kažko įspūdingo tikrai nereikia, kitaip nusivilsite.

Techninė juostos pusė

Kas man patiko šio filmo techniniame plane – tai stiprus garso montažas. Veiksmo scenose jis buvo labai galingas, dėl to peržiūra buvo gyvesnė. Garso takelis pernelyg keistas ir visuomet bandantis laikyti įtampoje, net ir ten, kur tos įtampos, atsižvelgus į rodomas scenas, išvis neturėjo būti.

Operatorius irgi erzindavo drebančios kameros efektu, kuri šioje juostoje netiko. Aš suprantu, kai tai yra pateikiama „Borno“ filmuose, kuriuose toks sprendimas yra pateisinamas, bet čia tikrai to nereikėjo. Dar paminėsiu ir keistą vaizdo montažą, kuris kelias veiksmo scenas pavertė į kažkokią kadrų mišrainę. Ne visos tokios scenos buvo, bet pačioje pradžioje, kai filme buvo pristatomos gaudynės, buvo kartais išties nepatogu įsigilinti į tai, kas buvo rodoma ekrane.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių kolektyvas aišku įspūdingas. Turime čia „Oskaro“ laureates Lupitą Nyong‘o su Penelope Cruz, turime ir ne ką mažesnį talentą turinčias Jessicą Chastain su Diane Kruger, kurios išties spindėjo ekrane, bet pademonstruoti savo aktorinių sugebėjimų kažkaip neįstengė. Filme taip pat pasirodė kinų žvaigždė Bingbing Fan bei „Marvel“ filmuose išpopuliarėjęs Sebastianas Stanas, kurie man labiausiai patiko dėl jų skleidžiamos charizmos. Dar trumpam į šį šnipų vakarėlį užbėgo Edgaras Ramirezas su Jasonu Flemyngu.

Verdiktas

„Agentės 355“ – standartinis nuvalkiotos šnipų temos veiksmo trileris su feministinio pobūdžio žinutėmis, kuris dar ir nesugeba padovanoti nieko naujo, ko mes nebūtume matę anksčiau. Tačiau juosta turi vieną milžinišką kozirį – talentingas aktores, kurios sutelkia į save visą dėmesį, ko nepasakysi apie veiksmą, siužetą ir idėją.