Ar reikia ieškoti moteriškumo moterų kūryboje, ar moterys kuria kitaip – to šiame festivalyje nė nemėginama aiškintis. Juolab, dauguma režisierių nemano, kad kūrybą reikia skirstyti pagal lytis. Šiuos svarstymus paliekame to norintiems.

Šiuo atveju organizatoriams įdomesnis šiuolaikinis moterų žvilgsnis, režisierėms svarbios temos, jų kūrybinė raiška. Pirmasis festivalis neturi temos, pagal kurią būtų atrinkti pagrindiniai programos filmai.

Lietuvos žiūrovams bus pristatytos pasaulyje gerai žinomos pavardės iš dvylikos skirtingų šalių. Festivalyje bus rodomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, atspindintys socialines, politines, ekonomines, moralines problemas. Festivalį atidarys Janinos Lapinskaitės dokumentinio filmo premjera „Našlių pakrantė“ apie pamario miestelio našles, kurių gyvenimai paženklinti artimo žmogaus netektimi. Du pagrindinės programos filmai – debiutiniai. Tai populiarios rusų aktorės Renatos Litvinovos pirmasis režisuotas vaidybinis filmas „Deivė: kaip aš pamilau“ (2004), kuriame ji sukūrė ir pagrindinį vaidmenį. Aktorinę karjerą į režisūrą išmainė garsi Škotijos kino ir teatro aktorė Alison Peebles. Jos filmas „Gyvenimas po gyvenimo“ (2003) Edinburgo filmų festivalyje pelnė žiūrovų prizą.

Tarptautinių apdovanojimų yra pelnę ir daugiau pagrindinės programos filmų: „Mobbing“ – man patinka dirbti“ (režisierė Francesca Comencini, Italija, 2003), „Svetimšalės“ (režisierė Helena Taberna, Ispanija, 2003), „Trys melancholijos kambariai“ (režisierė Pirjo Honkasalo, Suomija, 2004).

Šalia pagrindinės programos bus pristatyti lietuvių ir latvių trumpų filmų rinkiniai. Festivalio lankytojai pamatys dešimtmetį apimančią Kiros Muratovos filmų retrospektyvą, pradedant vienu iš pirmųjų jos filmų „Trumpi susitikimai“ (Ukraina, 1967) ir baigiant „Trimis istorijomis“ (Ukraina, Rusija, 1997).

Beje, į moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“ atvyks filmo „Rankų lenkikė iš Vienatvės kaimo“ (Švedija, 2004) viena iš režisierių Lisa Munthe ir operatorė Ewa Cederstam.

Festivalis vyks kovo 3-9 dienomis.