Apie ką mes čia…

Norėdamas pažinti pasaulį ir įrodyti visiems, kad iš jo gali išaugti puikus atradėjas, beždžioniukas vardu Paspartas vieną dieną sulaukia idealios progos. Jis susilažina su varliumi Filu, kad per 80 dienų apkeliaus visą pasaulį. Bet ar tikrai mažam beždžioniukui įgyvendinti šį tikslą yra įmanoma? Nežinia, nes pasaulis kupinas neatskleistų paslapčių ir didelių pavojų.

Kūrinio turinys

Esu matęs labai daug įvairių Juleso Verne‘o kūrinio „Aplink pasaulį per 80 dienų“ ekranizacijų bei savotiškų interpretacijų, todėl mane nustebinti šiuo atveju yra išties sunku. Kaip manau sunku nustebinti ir tuos kiną mylinčius žmones, kurie žiūrėjo ne vieną ir ne dvi šios mano paminėtos knygos kino adaptacijas. Bet šio filmo kūrėjai orientavosi ne į vyresnius žiūrovus, o į pačius mažiausius, kuriems ir norėjo padovanoti pirmąją pažintį su Juleso Verne‘o kūryba. Žinoma, tam tikra prasme kūryba, nes tai nėra tiksli ekranizacija, o savotiškas knygos motyvų perkėlimas į animacinį pavidalą su ženkliais pataisymais.

Juosta atrodo labai paprastai, kaip ir dauguma iš Europos į kino teatrus atkeliaujančių animacinių projektų, kurie yra skirti iki septynerių metų amžiaus vaikams. Ir taip, būtent maždaug iki tokio amžiaus vaikams ir yra skirtas apsilankymas šiame filme. Todėl universaliu jo nepavadinsi, nes tokiais filmukais dažniausiai būna tik „Walt Disney“, „Pixar“, „DreamWorks Animation“, „Illumination“ studijų darbai. Bet žinote, smagu, kad kine turime įvairovę, o ne vien iš Holivudo atkeliaujančius filmus. Nelieka monopolijos, nes ir mažiems filmams lieka vietos repertuare.

Kažką pasakoti apie bendrą istorijos koncepciją nuoširdžiai nenoriu, nes tai nėra toks kino projektas, kuriam reikia skirti daug laiko jį pristatant. Tai elementarus nuotykių filmas, paremtas žinomos knygos motyvais ir prisilaikantis kai kurių iš tos knygos paimtų siužetinių vingių. Viskas.

Veikėjų filmuke yra ne vienas ir ne du, bet jų atsiskleidimas nėra kažkoks ypatingas. Užtai jiems netrūksta nuotykių troškimo, kas pagyvina laiką, praleistą prie ekrano. O situacijos, į kurias patenka pagrindiniai personažai bei kelionės tikslai, kuriuos jie apsibrėžia, tampa bene svarbiausiu šios juostos varikliu. Draugystės motyvai, užsibrėžto tikslo motyvai ir pažinties su pasauliu motyvai čia išties ryškiai pateikti. Vaikams, manau, bus išties smagu įsijausti į ekrane matomą veiksmą su keistai atrodančiais veikėjais.

To užtenka apibūdinti šią juostą, todėl jeigu turite mažesnius kino entuziastus, nueikite į kiną, nes vaikams filmas tikrai suteiks neblogas emocijas, o jeigu esate vyresnio amžiaus ir taip pat mėgstate animaciją, ši juosta tikriausiai skirta ne Jums.

Techninė juostos pusė

Kaip jau buvau užsiminęs, čia nėra iš Holivudo atkeliavusi animacija, todėl ir tikėtis pamatyti kažką prabangaus ekrane nereikia. Matome standartinį, galėčiau sakyti, televizinio tipo animacijos pavidalą, kuriame dominuoja spalvos ir yra apribotas detalumas, kad vaikai, kurie žiūrės jį, galėtų sutelkti visą savo dėmesį į veikėjus, o ne aplinką bei trikdančias detales. Taip, beje, yra dažnai daroma su tik vaikams pritaikytais animaciniais projektais, kad jie pirmiausia sektų tik istoriją bei pamėgtų joje pristatytus herojus. O iš kitų techninių momentų, tai, mano nuomone, tvarkinga muzika bei garso ir vaizdo montažas taip pat sugebėjo suteikti visai malonius įspūdžius. Tad ekrane dėka garso takelio kompozicijų paryškinta nuotykių atmosfera ir vientisumo prisilaikantis montažas neturėtų leisti jauniems kino lankytojams nuobodžiauti.

Aktorių kolektyvinis darbas

Dažniausiai tokio tipo animaciniai filmukai, kurių finansiniu potencialu nelabai daug kas tiki, turi klaikius įgarsinimus, nes kino platintojams elementariai pritrūksta biudžeto nusamdyti gerus įgarsintojus. Bet šiuo atveju viskas atrodo padoriai ir juostos dubliuotas variantas nerėžia ausų. Aišku, ne „Walt Disney“ projektų įgarsinimo lygis, bet taip pat pagirtinas ir suteikiantis personažams savito individualumo.

Verdiktas

„Aplink pasaulį per 80 dienų“ – pakankamai nebloga animacinio pobūdžio Juleso Verne‘o kūrinio interpretacija, kuri nors ir gali pasigirti nutrūktgalviškais nuotykiais, bet yra skirta labiau mažiesiems kino lankytojams. Todėl iš ekrano sklindantis naivumas ir paprastumas šiuo atveju patenkins ne tėvelius, o jų atžalas.