Ar naujasis filmas irgi pasieks tokias aukštumas, kaip legendinis originalas? Skaitykite ir sužinosite.
Apie ką mes čia…
Vieniems Niujorkas tai svajonių miestas, antriems tai galimybių miestas, o tretiems tai milžiniška teritorija, kurioje galima savavališkai siautėti. Būtent pastarieji - tarpusavyje kariaujančios gaujos – Džetsai ir Rykliai. Tačiau nesibaigiantis gaujų lyderių konfliktas paskatina du jaunuolius iš skirtingų barikadų pusių Tonį su Marija nuoširdžiai pamilti vienas kitą. Ar jų meilė turės ateitį Niujorke? Ar visgi jų artimųjų žmonių priešprieša neleis jiems būti kartu? Viską nulems artėjančios gaujų muštynės.
Kūrinio turinys
Specialiai prieš naujosios versijos peržiūrą nusprendžiau peržiūrėti 1961 metų originalą, kurį, kaip ir pridera tikram sinefilui, turėjau ant savo milžiniškos filmų lentynos. Ir galiu teigti, kad „Oskarinis“ pirmtakas net ir dabar žiūrisi šauniai, todėl man kilo labai daug klausimų, kodėl toks žmogus, kaip Stevenas Spielbergas, nusprendė imtis tobulo filmo perdirbinio. Ir, vargu, ar tai buvo daroma dėl pinigų, nes tai visgi vienas iš turtingiausių pasaulio kino kūrėjų, o ir ne vieną kartą jis pats buvo prasitaręs, kad nelabai mėgsta perdirbinius, nes yra dar tiek daug medžiagos originaliems filmams.
Bet jis kažkodėl persigalvojo ir dabar po „Pasaulių karo“ mes gavome dar vieną jo karjeroje perdirbinį arba, jeigu tiksliau galima būtų apibūdinti, adaptaciją, kurios pamatu šįkart tapo tiek filmas, tiek ir 1957 metų Brodvėjaus miuziklas.
Aišku, tai nereiškia, kad Stevenas Spielbergas padarė kažką blogai, nes, mano nuomone, jo „Vestsaido istorijos“ vizija ne tik prilygsta 1961 metų kino projektui, bet ir dalinai jį lenkia dėl papildytų siužetinių momentų (kurie naujoje versijoje buvo ne tik labiau išplėsti), bet dar ir savotiškai pritaikyti šiuolaikiniam žiūrovui. Tad kai kurios naujos tendencijos, kuriomis šiuo metu yra papuošti iš Holivudo atkeliaujantys filmai, čia irgi yra pastebimos.
Apie kokias tendencijas kalbu? Čia jau kalba eina apie temas, kurias dar prieš šešis dešimtmečius nebuvo galima aršiai afišuoti dėl cenzūros, o dabar, kai jos neliko ir liberalus požiūris į daug ką leidžia išryškinti tam tikrus niuansus, mes gauname tikroviškesnį siužetą. Būtent todėl šiame filme yra vystomos temos, susijusios su rasizmu, seksizmu, nacionalizmu ar net LGBTQ+. Bet visgi man labiausiai čia patiko tai, kaip taikliai buvo pristatytas vyrų požiūris į moteris.
Deja, atskleisti čia nieko negaliu, bet viena scena einant filmui link pabaigos, manau, daug kam sukels pyktį, nes tokių situacijų su gyvulišku moterų paniekinimu šiais laikais pasitaiko irgi dažnai.
Pati istorija, jeigu su ja dar nebuvote susipažinę, Jums tikriausiai primins žymųjį Williamo Shakespeare‘o kūrinį „Romeo ir Džuljeta“, bet tai bus tik todėl, jog pats „Vestsaido istorijos“ sumanytojas Arthuras Laurentsas buvo įkvėptas mano paminėta tragedija. Be to, manau, kad tokia Shakespeare‘o literatūrinio šedevro interpretacija yra labai pavykusi, todėl tikėtina, jog peržiūros metu kai kas iš Jūsų turės ieškoti nosinaitės nuvalyti riedančias ašaras.
Personažai atskleisti paprastai ir, tuo pačiu, informatyviai, todėl visi iki vieno, mano nuomone, buvo įterpti į šią istoriją tiesiog puikiai. Tonis su Marija jautėsi gerai vienas su kitu, dėl to ir jų tarpusavio chemija buvo tokia natūrali bei emocionaliai paveikianti žiūrovą, o ką kalbėti apie tarpusavyje kariaujančius Bernardą ir Rifą, Anitą, Valentiną bei Čino.
Netgi sakyčiau, kad originale nebuvo tokios personažų traukos, kokią aš jaučiau stebėdamas juos per šios naujos versijos peržiūrą.
Ir taip, neužmiršau, kad čia miuziklas. Dainos labai smagios, patys muzikiniai pasirodymai įspūdingi, o šokių scenos įterptos teisingai į rodomą ekrane kontekstą. Todėl nepabijosiu ir pasakysiu, jog kaip miuziklas, tai, mano nuomone, bene geriausias tokio tipo filmas nuo 2016 metų „Kalifornijos svajų“ pasirodymo kino ekranuose.
Čia ir užbaigsiu savo trumpą apžvalgą apie juostos turinį, nes nenoriu gadinti Jums peržiūros. Jeigu nebuvote matę originalo ir labai mėgstate miuziklus, drąsiai žiūrėkite šią Steveno Spielbergo surežisuotą juostą ir po to dar pasižiūrėkite 1961 metų versiją. O jeigu jau matėte senąją „Vestsaido istoriją“, šis filmas suteiks nemažiau įspūdžių nei pirmtakas. Ir nors filmas trunka beveik tris valandas, jis neprailgsta, o čia irgi nemenkas jo pliusas.
Techninė juostos pusė
Žiūrėdamas šią naują versiją jaučiausi taip, lyg žiūrėčiau seną, nes atmosfera, produkcijos dizainas ir filmo stilistika atrodo identiškai, kaip originale. Dėl to akivaizdžiai matėsi, kad taip naujojo filmo kūrėjai norėjo atiduoti pagarbą 1961 metų šedevrui.
Herojų kostiumai, šukuosenos, grimas ir juos supančios dekoracijos – didžiulis meninio apipavidalinimo privalumas. Kameros darbas irgi išskirtinio grožio, todėl manau, kad čia be jokių kalbų bus gauta nominacija „Oskarui“.
Vaizdo ir garso montažas irgi aukšto lygio, o garso takelis... Čia jau kita kalba. Visos iki vienos dainos šiame filme stulbinančio grožio, todėl ne vien akys buvo pamalonintos reginiu, bet ir ausys galėjo pasimėgauti nuostabiai suskambusiais kūriniais.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didelių žvaigždžių šioje juostoje mes neturime, todėl tai leidžia mums matyti ekrane personažus, o ne žymius veidus, kurie tik trukdytų mėgautis šia istorija. Pagrindinį vaidmenį tik atliko labiau žinomas Anselis Elgortas, kuriam tai buvo vienas iš geriausių (jeigu ne pats geriausias) savo karjeroje vaidmuo. Taip pat šauniai pasirodė ir debiutuojanti pilno metro kine angeliško balso savininkė Rachel Zegler.
Neužmirštame Arianos DeBose, Mike‘o Faisto ir Davido Alvarezo, kurie irgi įkūnijo svarbius šiam pasakojimui personažus. O Valentinos vaidmenį atlikusi kino legenda Rita Moreno tapo ir savotišku šio filmo simboliu, nes būtent ji originaliame 1961 metų miuzikle atliko Anitos vaidmenį.
Verdiktas
„Vestsaido istorija“ – idealus ir netgi tam tikrais momentais (dėl išplėstų siužetinių vingių) pranokstantis legendinį 1961 metų originalą perdirbinys, kuris labai natūraliu būdu leidžia pasinerti į 1950-ųjų metų Niujorką su dainomis, šokiais ir kai kurių žmonių likimais. O gera Steveno Spielbergo režisūra, nuostabiai įgyvendinta techninė dalis ir charizmos nestokojantys talentingi aktoriai sukelia dar didesnį pasimėgavimą rodomu ekrane reginiu. Vienareikšmiškai – tai vienas geriausių 2021 metų kino projektų.
Filmo anonsas:
