Ir dabar, praėjus penkeriems metams nuo šeštos ir finalinės „Absoliutaus blogio“ dalies su Milla Jovovich, buvo nuspręsta eiti visiškai nauju keliu ir imtis tikslesnės žaidimų ekranizacijos. O kad projektas būtų įgyvendintas atitinkamai gerai, jam įgyvendinti buvo paskirtas žaidimų entuziastas ir iš siaubo filmų „Įkalintos po vandeniu“ bei „Nepažįstamieji: nakties grobis“ žinomas režisierius Johannesas Robertsas. Ar jam pavyko deramai ekranizuoti kultinę japonų žaidimų seriją? Atsakymo į šį klausimą kaip visuomet ieškokite žemiau.
Apie ką mes čia…
Visai neseniai Rakūno miestas buvo itin gyvybingas ir pilnas žmonių, bet kai iš jo pasitraukė milžiniška farmacijos įmonė „Umbrella“, miestas pavirto į tikrą vaiduoklį, kuriame visiškai niekas nenorėjo likti.
Pasitraukdama iš miesto su visais savo ištekliais, „Umbrella“ paliko dar ir kraupią dovanėlę po žeme, kuriai išrūkus į paviršių, prasidės tikra apokalipsė. Įtardama, kad kompanija slepia neteisėtus eksperimentus, Kler Redfild nusprendžia išsiaiškinti visą tiesą.
Kler net neįtaria, kad vos tik įžengusi į Rakūno miestą, ji susidurs su tikru blogiu, nuo kurio bus neįmanoma pabėgti.
Kūrinio turinys
Štai ir sulaukėme dar vienos „Absoliutaus blogio“ versijos, kuri ne tik ignoruoja tai, ką mums nuo 2002 iki 2016 metų dovanojo Paulas W. S. Andersonas, bet dar ir bando būti labai panaši į pirmus du žaidimus.
Kalbu aš būtent apie 1996 metais pasirodžiusį pirmtaką bei 1998 metais žaidimų gerbėjus pasiekusį jo tęsinį. Tad toks žingsnis, mano nuomone, buvo labai drąsus ir kartu įdomus, nes tai, kas pateikta filmuose su Milla Jovovich, nelabai turėjo ką bendro su pačiais žaidimais. Tik pavadinimą, kai kurių veikėjų vardus bei zombius.
Kodėl drąsus? Nes jeigu Paulo W.S. Andersono filmuose matėme savotišką „Absoliutaus blogio“ koncepcijos interpretaciją ir savavališką naujos istorijos pristatymą, čia jau kalba eina apie konkrečias žaidimo dalis. Ir jei kūrėjai pasišiukšlintų čia, gerbėjai jiems niekada neatleistų.
Kaip yra šiuo atveju? Jausmas dvejopas, nes matėsi, kad buvo bandoma kuo tiksliau atkurti žaidimų eigą ekrane, bet tuo pačiu, atsižvelgus į žaidimų trukmę, visi filme pateikti įvykiai atrodė pernelyg chaotiškai. O kas svarbiausia, kad čia yra net dviejų pirmų žaidimų ekranizacija, kuri buvo sutalpinta į nepilnas 2 valandas.
Pirmoji filmo valanda labai lėtai vystoma, kas gali sukelti nuobodulį su žaidimu nesusipažinusiems žmonėms, o tie žiūrovai, kurie žaidė žaidimą, gaus tiesiog nostalgija pulsuojantį reginį. Bet praėjus valandai ir šios istorijos ekspozicijos pristatymui, veiksmas pagyvėja ir mes jau gauname kažkiek įtampos bei siaubo elementais perpildytus epizodus. Svarbu tik jų sulaukti.
Tiesa, siaubo elementai tikrai atrodo kraupiai ir žymiai efektingiau nei ankstesnėje versijoje su Milla Jovovich. Tai čia toks mažytis pliusas, kuris, manau, turėtų patikti žanro gerbėjams.
Visi juostos veikėjai be Kler ir Kriso Redfildų - lyg kartoniniai, o ir jų pasiruošimas misijai atrodo pernelyg keistai, todėl nei vienas iš jų nesugeba pernelyg įtikinti savo veiksmais bei dialogais. Tiksliau, turime vos ne statistus ir elementarią mėsą zombiams, bet ne gerai atsiskleidusius personažus, už kuriuos būtų galima "sirgti". Na, o Leonas... Čia vienas blogiausių mano matytų policininkų kine, kuris atrodo kaip visiškas savo darbo neišmanantis nevykėlis.
Apibendrinant, manau, kad filmą tikrai galima žiūrėti vien dėl kūrėjų pastangų perkelti originalius žaidimus į ekranus. Pastangos kai kur pavyko ir tai akivaizdžiai matėsi tame, jog filmą kuravę žmonės buvo žaidę žaidimus. Bet, mano kuklia nuomone, buvo pernelyg skubėta, todėl juosta atrodo chaotiškai, lyg koks iki galo neišvystytas hibridas.
Išvada – juostos kūrėjams reikėjo imtis tik vieno žaidimo ekranizacijos, o ne iš karto dviejų, nes tai visgi yra ne serialo formatas, o kelių valandų trukmės filmas.
Kalbant apie serialo formatą, „Netflix“ platforma šiuo metu dirba ties tuo, todėl kokiais 2022 metais turėsime galimybę įvertinti dar kitą „Absoliutaus blogio“ versiją.
Techninė juostos pusė
Kaip vos 25 milijonus dolerių kainavęs projektas, techniškai jis atrodo visai pakenčiamai. Taip, specialieji efektai tikrai nėra patys geriausi ir plika akimi matomas CGI kartais net sugadina peržiūrą, bet, iš kitos pusės, produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas netgi labai gerai leidžia atkurti pirmojo ir antrojo žaidimo lokacijas, kuriose ir vyksta esminis veiksmas. Tad vien dėl to juostą galima pagirti.
Garso takelis visai neblogai priderintas prie rodomų scenų, dėl to ir baugi atmosfera karts nuo karto prikausto dėmesį, bet chaotiškas vaizdo montažas dažnai šį malonumą atima. Garso montažas stiprus, kaip ir priklauso siaubo filmams, o kameros darbas priartintas prie žaidimo stiliaus. Ką tai reiškia? Na, kas žaidė žaidimus, pamatys labai jau ryškiai pasiskolintus iš jų filmavimo kampus ir detales, kurios sugebėjo sukelti įtampą. Filme tos įtampos ne tiek daug, bet, istorijai vystantis, ji atsiranda. Tai negali nedžiuginti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Prieš filmui pasirodant kine, jis buvo labai kritikuojamas „Absoliutaus blogio“ gerbėjų dėl aktorių pasirinkimo. Nepasitenkinimas kilo dėl išvaizdos, kuri visiškai neatitiko žaidimo personažų prototipo. Čia man tenka pritarti kritikai, nes kai kurie aktoriai buvo pasirinkti tik dėl kino industrijoje vyraujančių tendencijų, todėl žiūrėti į tamsesnio gymio Leoną ar Džil buvo net keista.
Bet, kalbant apie vaidybą, labiausiai man patiko Kler ir Krisą Redfildus įkūniję Kaya Scodelario su Robbie‘iu Amellu. Jie ne tik neblogai iš išvaizdos atitiko jiems patikėtus personažus, bet ir jų pasirodymas buvo įtikinamiausias iš visų filme suvaidinusių aktorių. Tad patikėti čia buvo galima nebent tik jais.
Likę aktoriai Tomas Hopperis, Hannah John-Kamen, Avanas Jogia ir Donalas Logue‘as atrodė kaip būtų ne savo vietoje, todėl ir jų vaidyba tam tikrais momentais nesugebėjo prikaustyti dėmesio. Gal tik vienintelis iš antraplanių aktorių, kuris tiko savo vaidmeniui ir netgi įtikinamai jį įkūnijo, buvo Nealas McDonoughas.
Verdiktas
„Absoliutus blogis: nauja formulė“ – pagirtinas bandymas kuo tiksliau perkelti į kino ekranus pirmąsias dvi kultinio kompiuterinio žaidimo dalis, bet tuo pačiu tai tampa bene didžiausia šios naujos ekranizacijos klaida, nes įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus kūrėjams elementariai nepakako laiko.
Filmas labai chaotiškas ir savo pateikimu primenantis tam tikras B klasės siaubo žanrui priklausančias juostas, tačiau karts nuo karto leidžiantis pasimėgauti neblogais susišaudymais, nejaukiai atrodančiais epizodais ir kai kurių aktorių pasirodymais.
Filmo anonsas:
