Apie ką mes čia…
Gyvendama slaptą gyvenimą Kolumbijos kalnuose įkurtame miestelyje Enkanto, Madrigalų šeima gali pasigirti ypatingomis galiomis, kurias jiems suteikia šio miestelio magija. Tačiau ne visi šeimos nariai jų turi. Mirabelė neturi jokių galių ir jaudinasi galvodama, kad Enkanto visai netrukus praras savo unikalias savybes. Tad nedvejodama mergina pasiryžta išgelbėti miestelį, kuris magišku būdu palaimino jos šeimą.
Kūrinio turinys
Manau, kad iš karto reikia paminėti vieną svarbų šios juostos niuansą – tai yra animacinis miuziklas. Tikrai ne visi žmonės, eidami į kiną, tikisi išvysti ekrane dainuojančius personažus. Ir nesvarbu, ar tai yra vaidybinis filmas, ar animacinis, nes tų žmonių požiūris į miuziklus tikrai nepasikeis. Bet man, miuziklų gerbėjui, ši juosta padarė labai didelį įspūdį. Ją bežiūrint akimirksniu buvo galima pasinerti į lotynų ritmą bei pasimėgauti šio regiono ypatybėmis.
Pats filmas nėra pernelyg originalus. Istorija sukasi apie šeimą ir vieną jos narį, kuris nusprendžia išgelbėti ją nuo artėjančių negandų. Bet tai visiškai netrikdo, nes juosta sugeba suteikti žiūrovui itin gilų ir nuoširdų požiūrį į šeimos vertybes bei kultūrinius kolumbiečių niuansus, jų papročius. Taip pat šis filmukas kažkiek yra artimas studijos „Pixar“ šedevrui „Koko“, kuriame irgi nemažai dėmesio buvo skirta tradicijoms, vienos konkrečios šeimos idilei ir daug kam nepažįstamai ar pakankamai tolimai kultūrai.
Atmetus šiuos aspektus, filmas dovanoja neprailgstantį ir itin spalvingą nuotykį, kurį paryškina puikios dainos. O kad dainos būtų dar ryškesnės, ekrane vyksta tikra fiesta akims, kurios epicentre atsiduria vienas ar kitas personažas. Muzikinių pasirodymų metu kiekvienas iš ekrane pristatytų veikėjų ne tik atsiskleidžia, bet dar ir leidžia su juo susipažinti taip artimai, kad iki pat finalo galime jausti kiekvieno iš jų skirtingus jausmus. O ir smagu, kai žiūri filmą, jaudiniesi dėl personažų, kurie rūpi. Ir čia yra būtent toks filmas.
Daugiau nėra prasmės rašyti apie kūrinio turinį, nes, manau, turite patys pamatyti šią juostą ir ja pasimėgauti, o ne gauti pernelyg daug informacijos ir dėl to sugadinti sau įspūdžius. Tad apibendrinus, filmas man padarė gerą įspūdį ir labai tikėtina, jog nueisiu į kiną dar vieną kartą, nes kokybiški animaciniai filmai visuomet yra verti pakartotinų seansų.
Techninė juostos pusė
Kiek jau kartų esu rašęs apie „Walt Disney“ animaciją ir kokio grožio ji yra, kad net nesinori kartotis. Tiesiog ir šįkart ekrane gauname spalvingą, įdomų, detalų ir akis kerintį vizualų pamatą. Kalbant apie muzikinę dalį, visi komplimentai atitenka miuziklų virtuozui Linui-Manueliui Mirandai, kuris ir yra atsakingas už šiame filmuke pristatytas dainas. Kas nežino, tai šis žmogus yra sukūręs vieną įspūdingiausių ir geriausiai įvertintų dešimtmečio miuziklų – „Hamiltoną“.
Vaizdo ir garso montažui juostoje priekaištų taip pat neturiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostą žiūrėjau anglų kalba, bet, atsižvelgus į lietuviškai dubliuotus anonsus, dubliažas taip pat turėtų būti pagirtinas. Kaip ten bebūtų, originalas lieka originalu, todėl bežiūrint šią juostą galėjau pasimėgauti tokių aktorių kaip Johnas Leguizamo‘as („Romeo ir Džuljeta“), Angie Cepeda („Luz Marija“), Stephanie Beatriz („Bruklinas 99“), Maria Cecilia Botero („Nusivylusios namų šeimininkės“), Diane Guerrero („Oranžinė – tai nauja juoda“) ir Wilmeris Valderramas („Specialioji jūrų policijos tarnyba“) balsais. Mano nuomone, kiekvienas iš jų jiems patikėtus veikėjus įgarsino fantastiškai.
Verdiktas
„Enkanto“ – spalvingai atrodanti ir muzikaliai nuteikianti kelionė į Lotynų Ameriką, kurioje žiūrovams teks susipažinti ne tik su keista ir itin nuoširdžia šeima, bet dar ir pasinerti į kolumbietišką kultūrą, pajusti pietietišką ritmą bei atrasti kai kurias vertybes, kuriomis mes ne visada vadovaujamės. Tad taip, tai dar vienas puikus ir kokybiškas studijos „Walt Disney“ projektas, kuris be jokių abejonių nusipelnys „Oskaro“ nominacijos geriausio animacinio filmo kategorijoje.
Filmo anonsas:
