Vienu iš tokių originalių projektų yra šių metų animacija „Nepataisomas Ronas“, kurią sukūrė profesionali ir žinoma iš tokių juostų kaip „Kalėdų senelio slaptoji tarnyba“, „Piratai! Nevykėlių kompanija“, „Koko“ ir „Monstrų universitetas“ animatorių Sarah Smith, Jean-Philippe‘o Vine‘o ir Octavio‘aus E. Rodriguezo komanda. Kaip jiems sekėsi šįkart? Sužinosite perskaitę šią trumpą apžvalgą.
Apie ką mes čia…
Netolimojoje ateityje kiekvienas vaikas pasaulyje galės turėti pažangiausią pagalbininką – B-Botą. Tie robotai leis vaikams ne tik greičiau pažinti pasaulį, bet ir galės su jais bendrauti tapdami savotiškais draugais. Apie tokį įrenginį svajoja ir niekur nepritampantis vienuolikmetis Barnis, kuris galiausiai gauna vieną tokį technologinį šedevrą sau kaip pavėluotą gimtadienio dovaną. Jis naują draugą pavadina Ronu. Tačiau visai netrukus paaiškėja, kad Ronas yra „kitoks“ nei į jį panašūs robotai. Neturėdamas kito pasirinkimo, Barnis nusprendžia sukurti iš jo tokį draugą, kokio jis pats niekada neturėjo.
Kūrinio turinys
Ką galima būtų pasakyti apie šį naują studijos „Walt Disney“ animacinį projektą? Manau, kad tikrai daug ką, nes nors ir iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo itin banaliai ir paprastai, jis visgi neša savyje tiek daug įdomių minčių, kurios peržiūros metu tampa pakankamai neblogai išvystytomis edukacinio pobūdžio pamokslais, jog pasibaigus filmukui jaunesni žiūrovai iš salės išeis su naudinga informacija. Bent jau tokio tikslo manau ir siekė šios juostos kūrėjai.
Apie kokius čia pamokslus kalbu? Nebijokite, religinių ir politinių manifestų filmuke nėra. Čia viskas sukasi apie tris niuansus – šeimą, draugystę ir priklausomybę technologijoms. Ir jeigu pirmi du mano paminėti šios juostos siužetinės linijos aspektai dažnai pasitaiko tokio tipo kine, tai pastarasis kol kas ne itin ženkliai yra įterpiamas į animaciją. Todėl žiūrint šį naują filmą galima ir susimąstyti apie tai, kiek laiko mes praleidžiame prie kompiuterių, telefonų ir kaip mes patys nesugebame kažko padaryti neįjungę kokio nors prietaiso, kuris už mus viską padarys. Ir kas svarbiausia – filmuke kalba eina apie vaikus. Tą reikia pabrėžti, nes vaikai šiomis dienomis yra labiau priklausomi nuo technologijų negu suaugę.
Pati draugystės mintis irgi nėra tipinė. Kalbu aš ne apie tai, kad vaikas bando susidraugauti su robotu, o apie tai, su kokiu robotu. Ir čia yra puiki aliuzija į tai, kad draugai gali būti visokie, bet jeigu jie draugai, juos reikia mylėti tokius, kokie jie yra. Čia neišsiplėsiu, nes manau, kad kiekvienas peržiūros metu turi susidaryti asmeninę nuomonę apie tai, koks turi būti draugas. Bet juostoje dėka neblogai išvystytų veikėjų ši mintis yra paryškinama, kas žinoma džiugina.
Techninė juostos pusė
Kaip ir visuomet, studija „Walt Disney“ netaupo savo projektams, dėl ko jie ir atrodo taip kokybiškai. Ir ši nauja animacija nėra to išimtimi. Mano kuklia nuomone, filmas tikrai nesugeba varžytis su 200 milijonų dolerių kainuojančiais studijos „Pixar“ hitais, bet jam sukurti irgi buvo skirtas solidus biudžetas, todėl visuma atrodo taip kokybiškai. Detali animacija, spalvingumas, originalūs sprendimai – to pilnai užtenka mėgautis iš ekrano skleidžiamu vizualiniu grožiu. Be to, muzika, garso ir vaizdo montažas irgi man pasirodė labai pagirtini.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką žiūrėjau originalo kalba, todėl dažniausiai negaliu objektyviai vertinti lietuviško dubliažo, bet atsižvelgus į tą faktą, kad tai visgi studijos „Walt Disney“ produkcija, su juo neturi kilti problemų. Bent jau aš kiek kartų žiūrėjau būtent šios studijos animacinius filmukus lietuviškai, visuomet likdavau patenkintas.
O kalbant apie originalius balsus, tai man jie patiko. Kiekvienas iš filme girdimų aktorių pasistengė pakankamai tvarkingai ir emocionaliai perteikti jiems patikėtus personažus, todėl ir patikėti tų personažų daromais veiksmais bei jais pačiais nebuvo sunku.
Už tai dėkoti turime Jackui Dylanui Grazeriui, kurį jau šiais metais galėjome girdėti kitame animaciniame projekte „Lukas“, dažnai komedijose vaidinančiam Zachui Galifianakisui, Edui Helmsui, „Oskaro“ laureatei Oliviai Colman, Robui Delaney‘iui ir Justice‘ui Smithui.
Verdiktas
„Nepataisomas Ronas“ – malonius ir nuoširdžius jausmus sugebantis sukelti naujas „Walt Disney“ projektas, kuris nors ir nėra toks gilus kaip kokios studijos „Pixar“ šedevrai, bet užtat sugebantis paprastu būdu perduoti be galo svarbią žinutę apie jaunų žmonių priklausomybę technologijoms. Vien už tai šį animacinį filmuką verta pasižiūrėti su visa šeima, nes jis ne tik įvykdo prasmingo pamokslo misiją, bet ir leidžia atkreipti dėmesį į tai, kas daugeliui žmonių yra svarbiausia, bet jie kartais to nepastebi.
