Filmo istorija pasakoja apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotame Vilniuje buvo įkurtas unikalus Rytų Europoje geto teatras, tapęs meno, kultūros ir dvasinio pasipriešinimo centru Vilniaus gete.
Pasak S.Valiulio, filmą galima gretinti su Jono Vaitkaus režisuotu „Vienui vieni“ bei Algimanto Puipos „Dievų mišku“.
„Šie filmai kalba kone apie tą patį laikotarpį, tačiau skirtingais aspektais. Su „Vilniaus getu“ žengiame į priekį ne vien meistriškumo požiūriu, bet ir apmąstydami savo istoriją“, - sakė S.Valiulis.
Beje, jis pažymėjo, jog jo nuomone, režisieriui A.Juzėnui nepavyko įtaigiai papasakoti labiausiai reklamuojamo filmo aspekto - tragiškos meilės istorijos.
„Režisieriui nepavyko tai, kas labiausiai reklamuojama - tragiška meilės istorija. Dramaturgiškai ją sunku suvokti. Manau, kad scenarijuje liko tam tikrų „duobių“. Aš asmeniškai to „meilės tragizmo“ nepajutau“, - sakė S.Valiulis.
Kritikas taip pat pabrėžė, jog filme rodomoms erotinėms scenoms kiek trūko meninio subtilumo.
„Tai - bendra lietuviško kino silpnybė. Erotinės scenos filme „nelabai vykusios“: kažkaip dirbtinai į veidą „kišama“ aktorė ir jos krūtys. Man atrodo, kad tai padaryta labai jau tiesmukai. Norėjosi kažkokio subtilumo“, - kalbėjo S.Valiulis.
Filmas „Vilniaus getas“ pastatytas remiantis prieš beveik du dešimtmečius sukurta garsia Izraelio dramaturgo Joshua Sobolio pjese „Getas“.
Profesionalus teatras žydų gete nacių okupuotame Vilniuje pradėjo veikti 1942 metų sausio 18 dieną. Teatras veikė kiek ilgiau nei metus. Per šį laikotarpį dvidešimties tūkstančių Vilniaus geto gyventojų bendruomenė į geto teatro spektaklius ir kitus pasirodymus nupirko per 70 tūkstančių bilietų. Teatro renginius žiūrėjo net žydų naikinimui vadovavę naciai ir jiems talkinę lietuviai kolaborantai.
Muziką „Vilniaus getui“ sukūrė žinomas Lietuvos kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Kai kurios melodijos yra autentiškos, sukurtos ir atliktos tuometinio Vilniaus geto teatro aktorių bei muzikantų. Jidiš kalba jas įdainavo žinoma Lietuvos operos solistė Judita Leitaitė, taip pat Neda Malūnavičiūtė, muziką atliko Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus.
Prieš pat filmavimo pradžią nuspręsta pakeisti pagrindinio vaidmens atlikėją. Pagrindinį nacių karininko Kittelio vaidmenį filme apie Vilniaus geto teatrą sukūrė vokiečių aktorius 25-erių metų Sebastianas Hulkas. Nepavykus iki galo susitarti su prodiuseriais, jis pakeitė anksčiau šiam vaidmeniui numatytą kitą žymų vokiečių aktorių Moritzą Bleibtreu, Lietuvos žiūrovams žinomą iš filmų „Beldžiant į dangus vartus“, „Bėk Lola, bėk“, „Mėnulio tėtė“.
Filme taip pat vaidina vokiečių aktoriai Heinas Ferchas ir Jorkas Lamprechtas, vengrė Erica Moraszan, Lietuvos teatro aktoriai Andrius Žebrauskas, Vytautas Šapranauskas, Margarita Žiemelytė, Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė, Eimutis Kvoščiauskas, Evaldas Jaras, Daiva Stubraitė ir kiti.
Filmas buvo statomas penkerius metus, o jo biudžetas siekė kone puspenkto milijono litų.
„Vilniaus getas“ pradėtas rodyti šalies kino teatruose vasario 17 dieną.
Jis bus rodomas ne tik Lietuvoje bei Vokietijoje, bet ir kitose Europos valstybėse, pristatomas įvairiuose festivaliuose.