Tačiau, vos tik užsidegė žalia šviesa ir buvo surastas naujas režisierius Danny‘is Boyle‘as, kurio tikslas buvo įnešti naujų vėjų į franšizę, atsirado nemažai problemų su scenarijumi bei įsižiebė režisieriaus, prodiuserių ir pagrindinio vaidmens atlikėjo Danielio Craigo kūrybinis konfliktas dėl būsimo filmo vizijos. Tai privertė Danny‘į Boyle‘ą atlaisvinti režisieriaus kėdę. Ir taip vietoje 2019 metų premjeros, juosta buvo nukelta į 2020 metus.
Po „Oskarinio“ režisieriaus Danny‘io Boyle‘o pasitraukimo, netrukus buvo paskirtas naujas režisierius Cary‘is Jojis Fukunaga, kuris labiausiai žinomas iš nuostabaus kriminalinio serialo „Tikras detektyvas“. Jis pateikė savo „Mirtis palauks“ viziją, su kuria jau sutiko studijos vadovai, prodiuseriai ir aktorius, todėl produkcija vyko sklandžiai ir juosta turėjo būti pristatyta žiūrovams 2020 metų pavasarį. Bet praeitų metų pradžioje visame pasaulyje įvyko tai, kas įvyko, ir visos didžiausios kino premjeros buvo nukeltos geresniems laikams. Jubiliejinis 25-asis „Bondiados“ filmas buvo vienu iš tokių į ateitį perkeltų projektų.
Ir dabar, po ilgo laukimo ir ne vieno filmo premjeros datos kaitaliojimo, galiausiai „Mirtis palauks“ pasiekė beveik viso pasaulio kino ekranus. Ar šio filmo buvo verta tiek laukti ir ar Danielis Craigas garbingai atsisveikino su legendinio agento 007 vaidmeniu? Tuoj sužinosite.
Apie ką mes čia…
Padėjęs sučiupti vieną iš pavojingiausių pasaulyje žmonių – Ernstą Stavrą Blofeldą, Džeimsas Bondas nusprendė užbaigti savo tarnybą, kad pagaliau galėtų pasimėgauti gyvenimu ir seniai užtarnautu poilsiu. Bet vieną dieną buvęs agentas 007 sulaukia savo CŽV dirbančio bičiulio Felikso Leiterio skambučio, kuris sujaukia visą jo idilę. Džeimsas privalo sugrįžti į tarnybą bei išsiaiškinti kai ką, nuo ko priklausys milijonų žmonių gyvybės ir kas yra atsakingas už šias blogybes.
Kūrinio turinys
Filmą „Mirtis palauks“ galima įvardinti kaip vieną iš laukiamiausių ne tik šių, bet ir pastarųjų kelerių metų filmų, nes kas jau kas, bet „Bondiada“ visuomet sugebėjo sulaukti nemenko žiūrovų dėmesio, o ir šiai serijai priklausantys filmai dažniausiai leisdavo patirti puikią pramogą kino salėje ar prie televizoriaus ekrano. Būtent todėl, belaukdamas jubiliejinio 25-ojo „Bondiados“ filmo, nusprendžiau peržiūrėti visus iki šiol nuo 1962 metų pasirodžiusius filmus ir taip pasiruošti finaliniam Danielio Craigo eros akordui. Bet Jums rekomenduočiau peržiūrėti tik tuos, kuriuose vaidino mano paminėtas aktorius, nes ši juosta užbaigia dar 2006 metais prasidėjusią jo įkūnyto agento 007 istoriją.
Daugžodžiauti apie filmo turinį nenoriu, nes ir taip parašiau nemenką įvadą apie filmo kelią į kino teatrus, o ir gadinti Jums peržiūros atskleidžiant svarbiausius šio naujojo filmo siužetinius niuansus nesiruošiu. Tad galite būti ramūs – „spoilerių“ čia su žiburiu nerasite.
Naujas filmas arba, tiksliau, penktoji 2006 metais pradėto pasakojimo dalis ne tik kupina įtampos bei nežinios, bet leidžia mums pasinerti į dar pavojingesnį bei negailestingumu pasižymintį pasaulį, kuriame Džeimsui Bondui teks ne tik stoti akis į akį su praeitimi, bet ir susidurti su tokiu priešu, kokio jis niekada nebuvo sutikęs per savo ilgą tarnybą.
Ir nors kai kas pasakytų, kad būtent ikoniškasis Ernstas Stavras Blofeldas buvo jo didžiausiu košmaru, deja, šioje juostoje net ir Ernstas atrodo ne taip šiurpiai, kaip paslaptingasis Safinas. Ir kas maloniausia, jog šiame filme tiek naujojo blogiuko, tiek ir Džeimso Bondo bei praeityje jo sutiktų žmonių istorijos ne tik glaudžiai susipina, bet ir kiekvienas iš filme pateiktų veikėjų sugeba atsiskleisti iš labai įdomių bei dar nematytų perspektyvų.
Tad tiek nauji, tiek ir seniai mums pažįstami personažai įneša į šią istoriją pakankamai daug savęs. Būtent todėl nuo jų ir pradėjau, nes, mano nuomone, tai yra stipriausias šio filmo dramaturginis momentas, kuris nebūtų toks ryškus, jeigu ne puikiai parašyti veikėjai bei jų siužetinės linijos. Kalbant apie gandus, jog Džeimsą Bondą pakeis juodaodė moteris šiame filme – pradžiai pasižiūrėkite filmą, o ne kliaukitės kalbomis, kurios tam ir kyla, kad sukiršintų žiūrovus.
Filmas yra pakankamai ilgas, bet tai visiškai neturi reikšmės, nes žiūrovui jau nuo pat pirmų akimirkų yra pateikiamas be galo intriguojančiai atrodantis įvadas į siužetą, kuris priverčia su nerimu pasinerti į būsimą epą. Veiksmo juostoje irgi daug, todėl nuobodžiauti čia, manau, neteks. Beje, ir pats veiksmas pristatytas ne tik su pagarba serijai, bet ir su kai kuriais dar nematytas „Bondiadoje“ triukais. Tad susišaudymų, gaudynių ir muštynių pakaks net ir labiausiai veiksmo ištroškusiam žiūrovui.
Patiko man ir tai, kaip buvo pateiktas siužetas, kuris vedė prie gana logiškos pabaigos, bei prasmingi veikėjų dialogai. Be to, turėjome čia ir kelias įdomias vietoves, kuriose vyko pagrindinis veiksmas, todėl akis paganyti į Džeimso Bondo nuotykius tam tikrose ir šioje iš penkių filmų susidedančioje istorijoje dar nematytose vietose tikrai bus galima.
Bendrai kalbant, tai vienas geriausių mano matytų „Bondiados“ filmų, todėl serijos gerbėjams ir kokybiškų veiksmo filmų entuziastams būtina pamatyti „Mirtis palauks“, nes tokio lygio veiksmo žanro projektai ne taip ir dažnai pasiekia kino ekranus.
Techninė juostos pusė
Kaip ir kiekviename „Bondiados“ filme, taip ir čia, matome be galo įspūdingą produkcijos dizainą, kuris pavergia jau įžanginėje scenoje. Meninis apipavidalinimas filme irgi aukšto lygio, todėl visos dekoracijos, veikėjų kostiumai, grimas su šukuosenomis nenuvilia, o priešingai – leidžia pasinerti į dar nematytą „Bondiados“ skyrių.
Labai dideliu pliusu čia tampa ir kameros darbas, už kurį buvo atsakingas „Oskaro“ laureatas („Kalifornijos svajos“) Linusas Sandgrenas. Veiksmo scenos nufilmuotos meistriškai, o visos kitos - be galo kruopščiai, dėl ko net ir menkiausios siužetui svarbios detalės nesugebėjo prasprūsti pro mano paminėto operatoriaus kameros objektyvą. Vaizdo ir garso montažas irgi be priekaištų. Vienas malonumas buvo žiūrėti šį filmą vien dėl to, kaip jo istorija buvo išdėstyta ekrane.
Muzika irgi pagirtina, bet ar galėjo būti kitaip? Manau, kad negalėjo, nes čia muziką parašė pats Hansas Zimmeris. Įvadinė daina „No Time to Die“, už kurią buvo atsakinga Billie Eilish, irgi labai puikiai tiko bendrai juostos atmosferai paryškinti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Man net nuoširdžiai gaila, kad mes daugiau neišvysime Danielio Craigo agento 007 amplua. Jis velniškai tiko jam, o ir jo įkūnytas agentas puikiai perteikė Bondą, kurį mes galėjome įsivaizduoti skaitydami Iano Flemingo romanus. Finaliniame savo pasirodyme aktorius nepasišiukšlino ir pademonstravo labai solidžią vaidybą.
Ne ką prasčiau filme pasirodė ir pagrindinį blogietį suvaidinęs Ramis Malekas, kuris akimirksniu paperka savo charizma vien tik pasirodžius ekrane. Be abejonių, vienas geresnių antagonistų „Bondiadoje“.
Be jo, juostoje matysime ir aibę kitų aktorių. Čia vaidino Lea Seydoux, Ana de Armas, Lashana Lynch, Benas Whishaw, Naomie Harris, Ralphas Fiennesas, Jeffrey‘is Wrightas, Rory‘is Kinnearas, Christophas Waltzas, Billy‘is Magnussenas ir kiti. Ar ir jie pasirodė gerai? Manau, kad atsakymą žinote. O jeigu ne, tai, žinoma, jis teigiamas.
Verdiktas
„Mirtis palauks“ – epiškai ir su fanfaromis užbaigsiantis Danielio Craigo „Bondiados“ erą filmas, kuris, kaip ir daugelis šios jau šešis dešimtmečius gyvuojančios serijos projektų, siūlo nutrūktgalviškus nuotykius, pašėlusį veiksmą, nenuspėjamas intrigas ir be galo kietai ekrane įgyvendintą įtampą. Tačiau, kaip ten bebūtų, šis naujas filmas siūlo dar ir šiek tiek kitokį žvilgsnį į agentą 007, kuris ateityje gali tapti nauju standartu „Bondiadoje“. Ir, be abejonės, šis, jubiliejinis 25-asis, serijos filmas yra vienas iš geriausių „Bondiados“ projektų, koks tik buvo sukurtas.
